wminda armsarebeli ambrosi (xelaia) komunisturi ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/10233/1/ambrosi...

268
wminda aRmsarebeli ambrosi wminda aRmsarebeli ambrosi wminda aRmsarebeli ambrosi wminda aRmsarebeli ambrosi wminda aRmsarebeli ambrosi (xelaia) komunisturi (xelaia) komunisturi (xelaia) komunisturi (xelaia) komunisturi (xelaia) komunisturi marTlmsajulebis winaSe marTlmsajulebis winaSe marTlmsajulebis winaSe marTlmsajulebis winaSe marTlmsajulebis winaSe krebuli Seadgina, winasityvaoba da komentarebi daurTo dinara darsaliam ÑÂßÒÎÉ ÈÑÏÎÂÅÄÍÈÊ ÀÌÂÐÎÑÈÉ (ÕÅËÀß) ÏÅÐÅÄ ÊÎÌÌÓÍÈÑÒÈ×ÅÑÊÈÌ ÏÐÀÂÎÑÓÄÈÅÌ Ñáîðíèê ñîñòàâèëà, ïðåäèñëîâèåì è êîììåíòàðèÿìè ñíàáäèëà Äèíàðà Äàðñàëèÿ

Upload: others

Post on 14-Feb-2021

5 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • wminda aRmsarebeli ambrosiwminda aRmsarebeli ambrosiwminda aRmsarebeli ambrosiwminda aRmsarebeli ambrosiwminda aRmsarebeli ambrosi

    (xelaia) komunisturi(xelaia) komunisturi(xelaia) komunisturi(xelaia) komunisturi(xelaia) komunisturi

    marTlmsajulebis winaSemarTlmsajulebis winaSemarTlmsajulebis winaSemarTlmsajulebis winaSemarTlmsajulebis winaSe

    krebuli Seadgina, winasityvaoba da

    komentarebi daurTo

    dinara darsaliam

    ÑÂßÒÎÉ ÈÑÏÎÂÅÄÍÈÊ ÀÌÂÐÎÑÈÉ(ÕÅËÀß) ÏÅÐÅÄ

    ÊÎÌÌÓÍÈÑÒÈ×ÅÑÊÈÌÏÐÀÂÎÑÓÄÈÅÌ

    Ñáîðíèê ñîñòàâèëà, ïðåäèñëîâèåì è êîììåíòàðèÿìè

    ñíàáäèëà Äèíàðà Äàðñàëèÿ

  • 2

    udc(uak) 27-36+271.22-726.1(479.22)

    d-231

    ibeWdeba misi maRalyovladusamRvdeloesobisibeWdeba misi maRalyovladusamRvdeloesobisibeWdeba misi maRalyovladusamRvdeloesobisibeWdeba misi maRalyovladusamRvdeloesobisibeWdeba misi maRalyovladusamRvdeloesobis

    Wyondideli mitropolitisWyondideli mitropolitisWyondideli mitropolitisWyondideli mitropolitisWyondideli mitropolitis

    petrpetrpetrpetrpetres (ces (ces (ces (ces (caava)aava)aava)aava)aava) locva-kurTxeviT.locva-kurTxeviT.locva-kurTxeviT.locva-kurTxeviT.locva-kurTxeviT.

    Ïå÷àòàåòñÿ ñ áëàãîñëàâåíèÿ Åãî Âûñîêîïðåîñâÿùåíñòâà×êîíäèäñêîãî ìèòðîïîëèòà Ïåòðà (Öààâà).

    saredaqcio sabWo:saredaqcio sabWo:saredaqcio sabWo:saredaqcio sabWo:saredaqcio sabWo:

    Ðåäàêöèîííûé ñîâåò:jemal gamaxaria (redaqtori), dazmir jojua, dinara darsalia,

    nana kvaracxelia, daviT daraselia.

    Äæåìàë Ãàìàõàðèÿ (ðåäàêòîð), Äàçìèð Äæîäæóà, Äèíàðà Äàðñàëèÿ, ÍàíàÊâàðàöõåëèÿ, Äàâèä Äàðàñåëèÿ.

    krebulSi Setanilia gazeTebSi ̀ komunisti~, ̀ muSa~ da ̀ rab-

    oCaia pravda~ gamoqveynebuli masalebi sruliad saqarTvelos

    kaTolikos-patriarqis wminda aRmsarebeli ambrosisa (xelaia) da

    sakaTolikoso sabWos sxva wevrebis Tu TanamSromlebis winaaRm-

    deg 1924 wlis 10-19 marts gamarTuli e.w. sasamarTlos Sesaxeb.

     ñáîðíèê âêëþ÷åíû ìàòåðèàëû, îïóáëèêîâàííûå â ãàçåòàõ «Êîìóíèñòè»,«Ìóøà» è «Ðàáî÷àÿ Ïðàâäà» î ñîñòîÿâøåìñÿ 10-19 ìàðòà 1924 ãîäà ò.í.ñóäåáíîì ïðîöåññå ïðîòèâ Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà Âñåÿ Ãðóçèè ÑâÿòîãîÈñïîâåäíèêà Àìâðîñèÿ (Õåëàÿ) è äðóãèõ ÷ëåíîâ (à òàê æå ñîòðóäíèêîâ)Êàòîëèêîññêîãî Ñîâåòà.

    ISBN 978-9941-0-3930-0

  • 3

    winasityvaobawinasityvaobawinasityvaobawinasityvaobawinasityvaoba

    Sesrulda 150 weliwadi wm. aRmsarebeli ambrosis (erisk-acobaSi besarion xelaia) dabadebidan. am udidesi sasulie-ro da sazogado moRvawis, mecnierisa da publicistisbiografiis, qarTuli eklesiisa da saxelmwifos winaSe misiuzarmazari damsaxurebis safuZvliani Seswavla, viTareba-Ta gamo, mxolod bolo wlebSi daiwyo (j. gamaxaria, s. vard-osaniZe, n. papuaSvili da a. S.). am mimarTulebiT SemdgomSikidev ufro meti iqneba gasakeTebeli, raTa ambrosi xela-ias Rvawli samSoblos winaSe Rrmad da yovelmxriv iqnes Ses-wavlili. uaRresad sainteresoa misi mowamebrivi cxovreb-is nebismieri periodi, magram gansakuTrebul yuradRebaskaTolikos-patriarqis rangSi sabWoTa xelisuflebiswinaaRmdeg brZolis, saokupacio organoebis mier uwmind-esi da unetaresi ambrosis devnisa da gasamarTlebis perio-di, komunistur sasamarTloze gamoCenili zeadamianurisimtkice, moTmineba da Tavdadeba imsaxurebs. swored amTemas eZRvneba winamdebare krebuli.

    iloris wminda giorgis eklesiis mRvdlis zosime xela-ias ojaxSi 1861 wlis 7 (19) oqtombers ufrosi vaJiSvili be-sarioni daibada. axalSobili registrirebulia sof. inCx-uris (mdebareobs martvilTan) wm. giorgis eklesiissametriko wignSi (wm. aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi. Tb.,2006, gv.122, 123). swored sof. inCxuridan XIXs. 30-40-ianiwlebis mijnaze samurzayanoSi Camovida wm. ambrosis babuamRvdeli daviT gabrielis Ze xelaia da Tavis umcros Zmas-Tan – egnatesTan erTad misionerobda afxazeTSi. sasulie-ro pirebi gaxdnen daviTis Svilebic - vasili (gardaicvala1851 wels) da besarionis mama – zosime. es ukanaskneli 1860-1895 wlebSi iloris wm. giorgis eklesiis mRvdeli iyo.winaprebis gzas daadga besarion xelaiac. oCamCiris samrev-

  • 4

    lo skolis damTavrebis Semdeg (1872w.) Tavis umcros Zmas-Tan – giorgisTan erTad swavla martvilis sasuliero sas-wavlebelSi (1872-1879w.w.) gaagrZela; 1879 wels Zmebi, Tbili-sis sasuliero seminariaSi Cairicxnen (1881w. aprilSi gior-gi gardaicvala). 1885 wels besarionma warCinebiT (studen-tis xarisxiT) daamTavra seminaria, sadac miiRo safuZvlianiganaTleba, eziara qarTuli erovnul – gamaTavisuflebe-li moZraobis, didi ilias ideebs.

    swavlas mowyurebulma axalgazrda besarionma ojax-uri pirobebis gamo ver aisrula ocneba sauniversitetoganaTlebis miRebis Taobaze. daaxloebiT 1887w. dasawyis-Si is daqorwinda Tanasoflel elizaveta (kesaria) mer-Wuleze (cnobili misioneris romanoz merWules SviliS-vili). imave wlis 25 marts soxumis sakaTedro taZris di-akvnad, 19 aprils ki daba daxovskoes (soWis) miqael mTa-varangelozis eklesiis mRvdlad ekurTxa. besarions daelizavetas soWSi sami Svili SeeZinaT – andria (1889 welsramdenime Tvisa gardaicvala), nina da aleqsandre. 1892wlis 29 seqtembridan besarion xelaia soxumis sakaTedrotaZris mRvdelia, imave wlis 11 oqtombers soxumis epar-qiis saeklesio-arqeologiuri komisiis wevrad da xazina-darad dainiSna. 1892 w. 20 oqtombers besarioni gudauTisubnis mTavaruxucesi (blaRoCini) gaxda. am sapasuxismgeb-lo Tanamdebobaze 1893 w. 17 ivnisamde imsaxura, roca issoxumis sakaTedro taZris kandelakad daniSnes. imavdrou-lad davrdomil sasuliero pirTa samzrunvelos wevrisada xazinadaris, agreTve eparqiis sarevizio komisiis mud-mivi wevris movaleobebic daekisra. 1894 wlis 26 aprilidansoxumis mTielTa skolaSi sjuliskanons aswavlida, imavewlis 26 agvistos soxumis saeparqio saeklesio saZmosa damis SemadgenlobaSi Semavali saeparqio saswavlo sabWoswevrad da saqmismwarmoeblad, agreTve kavkasiaSi marTl-madidebeli qristianobis aRmdgeni sazogadoebis daqvem-

  • 5

    debarebaSi myofi soxumis, axali aTonisa da lixnis saek-lesio – samrevlo skolebis zedamxedvelad dainiSna.1895w. 17 aprilidan samRvdelo da sadiakvno kandidatebisgamomcdeli komisiis wevric iyo.

    Tavisi saqmianobiT, saTno saqcieliT besarion xelaiammrevlis didi siyvaruli da saeparqio mTavrobis yuradRe-ba daimsaxura. soxumis kaTedraze episkopos arsenis (izo-tovi) daniSvnis Semdeg (1895w. 2 Tebervali-1905w. 26 mar-ti) viTareba radikalurad Seicvala. XIX s. 80-iani wlebisSuaxanebidan mizanmimarTulad warmoebulma rusifika-torulma politikam am mRvdelmTavris xelSi ukiduresadmaxinji formebi miiRo. qarTul enaze RvTismsaxureba daswavleba aikrZala. amis gamo patrioti qarTveli mRvdelibesarion xelaia da Sovinisti rusi episkoposi arseni erT-maneTs daupirispirdnen. 1895w. saaRdgomo liturgiazearsen izotovma soxumis sakaTedro taZris kandelaks be-sarion xelaias bibliis qarTul enaze wakiTxva aukrZalamaSin, rodesac igi berZnul da mkvdar laTinur enebzec kiwaikiTxes. `aq saqarTvelo ar aris~, -aseTi yofila rusimRvdelmTavris `argumenti~. sakadrisi pasuxi gaucia mis-Tvis besarion xelaias: `aq saqarTveloa da ara ruseTi dawirva-locvac qarTulad unda iyveso~ (dinara darsalia.`aq saqarTveloa~. wm. ambrosi aRmsareblis moRvaweoba afx-azeTSi. – sapatriarqos uwyebani, 2010, 11, gv. 12-14). besari-on xelaia iyo aqtiuri wevri JandarmTa mier `qarTul par-tiad~ monaTluli patriotuli dajgufebisa, romelicorganizebul winaaRmdegobas uwevda xelisuflebis asim-ilatorul politikas afxazeTSi. quTaisis guberniis Jan-darmTa sammarTvelom aRniSnuli dajgufebis winaaRmdegsaqmec aRZra. masSi aqtiurad figurirebda besarion xela-ias saxeli.

    saero da sasuliero xelisufalTa mxridan devnas TandaerTo ojaxuri tragediac. 1896 wels besarions meuRle

  • 6

    gardaecvala, ramac is iZulebuli gaxada samsaxurTan daaqtiur sazogadoebriv saqmianobasTan erTad meti yura-dReba daeTmo daoblebuli mcirewlovani Svilebis, maTSoris 1895 w. dabadebuli anas aRzrdisTvis. rTuli ojax-uri pirobebis miuxedavad, besarionma soxumis eparqiadatova da 1897w. noembridan gaagrZela swavla yazanissasuliero akademiaSi. meore kursis studenti iyo igi,rodesac pirvelad gailaSqra samurzayanosa da mTlianadafxazeTis istoriis falsifikaciis winaaRmdeg. am mxrivZalian sainteresoa gazeTSi `Cernomorski vestnik~ 1899wlis 6 maiss da 17-19 ivniss besarion xelaias mier `sam-urzayanoeli~-is fesvdonimiT gamoqveynebuli werilebi`samurzayanoelis xma~ da `pasuxi b-n maWavarians~ (wm. aRm-sarebeli ambrosi da afxazeTi, gv.422-439). 1900 wlis 11Tebervals besarioni berad aRikveca ambrosis saxeliT.imave wlidan Seudga igi muSaobas sakandidato diserta-ciaze, romlis Tema iyo: `qristianobis brZola mahmadi-anobasTan saqarTveloSi.~ avtoris mizans warmoadgendaqarTuli eklesiis istoriuli damsaxurebis warmoCenauZvelesi droidan XIX s. dasawyisamde – avtokefaliisgauqmebamde. 1901 wlis ivnisSi mRvdelmonazonma ambro-sim yazanis sasuliero akademia RvTismetyvelebis kandi-datis xarisxiT daamTavra da TbilisSi dabrunda.saqarTvelos egzarqosma flabianem (gorodecki) igiTbilisis feriscvalebis monasterSi StatgareSe gaamwe-sa (15 oqtomberi), 1901w. 11 dekembers ki mis droebiTmmarTvelad daawinaura. uwmindesi sinodis 1902 wlis 29ianvris gadawyvetilebiT, mama ambrosi imereTis eparqi-is WeliSis monastris winamZRvrad dainiSna arqimandri-tis xarisxSi ayvaniT (mama ambrosi arqimandritis xarisx-Si 1902 w. 3 marts aiyvanes). ambrosi xelaias winamZRvro-biT WeliSis monasteri aRorZinebis gzas daadga. gan-sakuTrebiT aRsaniSnavia axali winamZRvris damsaxureba

  • 7

    monasterSi, aseve raWa-leCxumis regionis sxva taZrebSiistoriuli xelnawerebis moZiebis saqmeSi. man aRmoaCinada 1909w. gamosca `qarTlis moqcevis~ manamde ucnobivarianti, romelic XIV saukuniT TariRdeba. avtoris wy-alobiT, istoriografiaSi igi cnobilia WeliSuri varian-tis saxelwodebiT (Zveli saqarTvelo, t.1. e. TayaiSvilisredaqtorobiT. tfilisi, 1909, ganyofileba II, gv. 1-29).raWa-leCxumSi aRmoCenili masalebis safuZvelze mogvi-anebiT (1915-1917 wlebSi) mama ambrosim JurnalebSi `gan-Tiadi~ (1915, 2, 3, 10) da `cxovreba~ (1915, 2-3, 1916, 1, 4, 5, 9,10, 15, 17-18, 1917,1) dabeWda werilebis seria saxelwodeb-iT `mogzauroba raWa-leCxumSi.~

    ambrosi xelaia poulobda dros, raTa mSobliur afx-azeTSic xSirad Casuliyo da iq moRvawe patriotebTanerTad winaRsdgomoda Sovinistebs. rodesac amis Sesax-eb cnobili gaxda egzarqos aleqsisTvis (opocki), am uka-nasknelis meSveobiT ki uwmindesi sinodis ober-prokuror k. pobedonoscevisTvis (wm. aRmsarebeli am-brosi da afxazeTi, gv. 151), arqimandriti ambrosisaqarTvelodan gaasaxles –.1903 wlis 6 seqtembers igidonis eparqiis ust.-medvedickaias sasuliero saswavle-blis zedamxedvelad `daawinaures~. aq man sul male peda-gogebisa da moswavleebis didi siyvaruli daimsaxura.1905 wlis 6 maiss qarTveli zedamxedveli wm. anas meorexarisxis ordeniTac dajildovda.

    ruseTis pirvelma demokratiulma revoluciam (1905-1907ww.) ramdenadme Secvala viTareba mTels imperiaSi, maTSoris saqarTveloSi. devnil mamuliSvilebs ep. kirions, ar-qimandrit ambrosis samSobloSi dabrunebis Sansi miecaT daes Sansi maT gamoiyenes. imereTis episkopos leonides(oqropiriZe) SuamdgomlobiT, saqarTvelo-imereTis sin-odaluri kantoris mxardaWeriT, donis saeparqio mTavro-bis TanxmobiTa da uwmindesi sinodis 1905 w. 24 noembris br-

  • 8

    ZanebiT, ambrosi xelaia saqarTvelo-imereTis sinodalurikantoris wevrad da ioane naTlismcemlis monastriswinamZRvrad dainiSna. samSobloSi dabrunebisTanave igi aq-tiurad CaerTo qarTuli eklesiis avtokefaliis aRdgeni-saTvis farTod gaSlil brZolaSi. dRemde ar daukargavsTavisi mniSvneloba saqarTveloSi axlad dabrunebuli am-brosis brwyinvale publicistur naSroms ̀ po povodu statiigolos iz suxuma~ (statiisa gamo `xma soxumidan~). igi dawer-ilia cnobili Sovinistis ioane vostorgovis winaaRmdeg,romelmac gazeT `kolokol~-Si (1906, 45) gaaprotesta 1906wlis 3 Tebervals episkopos kirionis soxumis kaTedrazedaniSvna. es faqti ostaturad gamoiyena ambrosi xelaiam,mkacrad gaakritika ra ruseTis saeklesio da saero mTavro-bis politika saqarTvelos mimarT. cnobili sazogado moR-vawe rafiel ivanicki (ingilo) aRniSnavda, rom mama ambrosiar iyo calmxrivi saeklesio moRvawe, is `TvalsaCino poli-tikur interessac iCenda, gansakuTrebiT es Sesaxeb saqar-Tvelos saqmeTa. mTeli misi cxovreba am ori mcnebis (`ekle-sia~, `saqarTvelo~-d.d.) mqone iyo da es mas ise Sesisxlxor-cebuli hqonda, rom mas arasodes ugvrZnia hazrTa da grZno-baTa daoreba. jer kidev am saukunis dasawyisSi is – maSinubralo arqimandriti – gvevlineba figurad, romlis irgv-liv Tavs iyris mTeli mowinave da ganaTlebuli qarTvelisamRvdeloeba~(damoukidebeli saqarTvelo, 1927, maisi, 17).

    imavdroulad mama ambrosi keTilsindisierad da mon-domebiT asrulebda Tavis samsaxurebriv movaleobas si-nodalur kantoraSi da egzarqos nikonis (sofiiski) sxva-dasxva davalebebs. 1906w. 3 martidan davrdomil sasuli-ero pirTa saeparqio samzrunvelos Tavmjdomared, imavewlis 9 maiss – saqarTvelos eparqiis saeklesio muzeumiskomitetis wevrad da Tavmjdomaris (episkoposi petrekonWoSvili) TanaSemwed (moadgiled), 10 seqtembers –samRvdelo, sadiakvno da samedaviTneo kandidatTa ga-

  • 9

    momcdeli komisiis wevrad dainiSna.1907w. 22 marts saqarTvelo-imereTis sinodalurma

    kantoram ambrosi xelaias iniciativiT miiRo gadaw-yvetileba saegzarqosos eklesiebisTvis blankebis,sametriko wignebis da sxva dokumentaciis qarTul enazedamzadebis Sesaxeb; imave wlis ianvridan mama ambrosisdaevala sinodaluri kantoris fulad nawilze zedamxed-veloba. igi iyo im komisiis wevri, romelsac uwm. sinodis1907 w. 29 seqtembrisa da saqarTvelo-imereTis sin-odaluri kantoris 1907 w. 5 noembris gadawyvetilebebiT,qarTul enaze saRvTismetyvelo wignebis gamocema eva-leboda. 1907w. 29 oqtombers mama ambrosi mcxeTis sapa-triarqo taZris aRmdgeni komitetis wevradac iniSneba.

    1908 wlis 28 maiss oficialurad dRemde daudgeneliTavdamsxmelis mier cecxlsasroli iaraRidan miyenebuliWrilobebis Sedegad egzarqosi nikoni gardaicvala. ter-oristuli aqtis momzadebasa da ganxorcielebaSi ̀ inteleq-tualur damnaSaveebad~ xelisuflebam avtokefaliisTvismebrZoli qarTuli samRvdeloeba gamoacxada. `damnaSave-Ta~ Soris arqimandriti ambrosic aRmoCnda, rogorc es`daadgines~ Tbilisis saolqo sasamarTlom da uwmindesisinodis mier saqarTveloSi movlinebulma specialurmakomisiam v. iackeviCis TavmjdomareobiT. aRniSnuli komisi-is mier Catarebuli reviziis masalebis safuZvelze uwmind-esma sinodma 1908 w. 22 dekembers miiRo Semdegi gadaw-yvetileba: `saqarTvelo-imereTis sinodaluri kantoriswevri arqimandriti ambrosi kantoris wevrisa da ioanenaTlismcemlis monastris winamZRvris TanamdebobidandaTxovnis Semdeg gadayvanil iqnas riazanis samebis monas-tris Zmebis rigebSi riazanis yovladsamRvdelos episkoposnikodimis gansakuTrebuli zedamxedvelobis qveS da sa-gangebo gankargulebamde RvTismsaxurebis uflebis akrZa-lviT~ (sapatriarqos arqivi, aRw. 2. s. 539, f. 143). 1909 wlis

  • 10

    22 ianvars Tbilisis samRvdeloeba da sazogadoeba gulT-bilad gamoeTxova riazanSi gadasaxlebul Tavis sayvarelmoZRvars. xalxi tiroda, – werda gazeTi `zakavkazskoeobozrenie~ 1909w. 25 ianvars. gazeTis azriT, aseTi gacile-ba `mxolod cotaoden rCeulTa xvedria.~ uflebaayriliambrosi xelaia riazanis samebis monasterSi TiTqmis erTiweliwadi imyofeboda. misi saqmis gamoZiebam, romelsacruseTis iusticiis ministri 1906-1915 wlebSi. SeglovitovixelmZRvanelobda, ambrosi xelaias danaSauli ver daadas-tura. 1909 wlis bolosTvis moxda misi reabilitacia, magramsamSobloSi dabrunebis uflebis gareSe. uwmindesma sinod-ma Tavisi 1910 wlis 4 Tebervlis gadawyvetilebiT, ambrosixelaia staraia rusas feriscvalebis monastris (novgoro-dis eparqia) winamZRvrad daniSna. sul male (1910 w. 24 de-kembers) igi novgorodis eparqiis monastrebis mTavarxuc-esi (blaRoCini) gaxda. ambrosi xelaias mravalgzisi mcde-loba, dabrunebuliyo samSobloSi, uSedegod dasrulda. igiCveuli pasuxismgeblobiTa da mondomebiT asrulebdaTavis samsaxurebriv movaleobas, magram misTvis mTavarimainc saqarTvelosa da misi erT-erTi regionis – afxaze-Tis problemebi iyo. 1912-1917 wlebSi (samSobloSi dab-runebamde) ambrosi xelaiam, garda zemoxsenebuli `mogza-urobisa raWa-leCxumSi~, gamoaqveyna samecniero da publi-cisturi werilebis mTeli seria. maTi umetesoba ruseTisimperiis erT-erT mTavar gazeT `petrogradskie vedo-most~-Si, agreTve gazeT `zakavkazie~-Si daibeWda (ix. maTSesaxeb; wm. aRmsarebeli ambrosi. 150-e wlisTavisTvis, naw-ili II; j. gamaxaria, d.darsalia. wminda aRmsarebeli ambrosiafxazeTSi qarTvelTa garusebis politikis winaaRmdeg.–ax-algazrdoba, 2009, 3, gv. 9-12; j.gamaxaria. wm. aRmsarebeliambrosis werili `soxumis eparqiis Sesaxeb~. – religiis is-toriis sakiTxebi, I. Tb., 2010, gv. 219-247; d. darsalia. am-brosi aRmsareblis ucnobi werilebi saqarTveloSi sasuli-

  • 11

    ero ganaTlebis Sesaxeb.-sapatriarqos uwyebani, 2011, 24-30marti, 12, gv.8-12 da a.S.). werilebi exeba afxazeTis problem-atikas, saegzarqosoSi sasuliero ganaTlebis sakiTxebs,qarTuli eklesiis mdgomareobas, misi avtokefaliis aRd-genis kanonikurobisa da samarTlianobis damtkicebas, sxvasaWirboroto sakiTxebs.

    1917 wlis Tebervlis demokratiulma revoluciamruseTi droebiT evropis erT-erT yvelaze Tavisufalsaxelmwifod aqcia. ambrosi xelaias samSobloSi dab-runebis saSualeba mieca. 1917 wlis april-maisSi igi Tbi-lisSi SvebulebiT imyofeboda da aqtiurad monawileob-da 12 (25) marts avtokefalia aRdgenili qarTuli eklesi-is droebiTi gamgeobis muSaobaSi. imave wlis zafxulSiepiskopos anton giorgaZesTan da dekanoz kalistratecincaZesTan erTad qarTuli eklesiis saxeliT molapar-akebas awarmoebda ruseTis droebiT mTavrobasTan da uwm.sinodis mesveurebTan. 1917 wlis agvistos dasawyisSi am-bosi xelaia samudamod dabrunda saqarTveloSi.

    im periodSi qarTuli eklesia I krebisTvis da kaToli-kos patriarqis arCevnebisTvis emzadeboda. pirveli ier-arqis Tanamdebobaze ambrosi xelaias sakuTari Tavi ardausaxelebia, magram samRvdeloebisa da sazogadoebisgarkveuli nawili misi kandidaturis wamoyenebas apirebda.amasTan dakavSirebiT rafiel ivanicki werda: `iqneb bev-risTvis ucnobi iyos is garemoeba, rom pirvelad kaTa-likozis arCevnebis dros samRvdeloebis saukeTeso nawilida eriskacobac mowadinebuli iyo, raTa kaTalikozis say-darze aRyvaniliyo arqimandriti ambrosi. garda im mosazre-bisa, rom partiulad dayofa samRvdeloebisa (leonidele-bi da kirionelebi) sikeTes ar uqadda axlad fexzedamdgareklesias da isic saerTo aRrevis xanaSi, mxedvelobaSi miRe-bul iqna arqimandriti ambrosis upiratesobac kulturul-politikuri mxriv, rodesac es momwifebuli survili mas ga-

  • 12

    nucxades TiTqmis oficialurad, man saxegafiTrebulma naw-yenad warmosTqva, rom igi ar aris imdened gambedavi, Tavi-si kandidatura kaTalikozis taxtisTvis dasvas, rodesaccocxloben iseTi damsaxurebuli mxcovani moRvaweni,rogoric arian episkopozebi kirioni da leonidi. ar gasu-la sul mcire vadac, rom savsebiT gamarTlebuliyo xalxisSiSi da qarTulma eklesiam kidevac ganicada iseTi ambebi damovlenebi, raica mas jerac ar Camohrecxia~ (damoukidebe-li saqarTvelo, 1927, maisi,17).

    qarTuli eklesiis pirveli kreba 1917w, 8-17 seqtem-bers gaimarTa. kaTolikos-patriarqad man uwmindesi daunetaresi kirion II airCia, romlis intronizacia 1 (14)oqtombers mcxeToba – sveticxovlobis dRes moxda. me-ore dRes – 2 (15) oqtombers kaTolikos-patriarqma kir-ion II arqimandriti ambrosi Wyondidel episkoposadakurTxa da mitropolitis xarisxSi aiyvana. Wyondidiseparqias droebiT miewera axladSeqmnili cxum-bediiseparqia. mitropoliti ambrosi, amrigad, or eparqias ga-nagebda. mas unda gadaewyvita qarTuli eklesiis iuris-diqciis mTels afxazeTze gavrcelebis urTulesi da um-niSvnelovanesi amocanac. es ki didwilad damokidebuliiyo 1918 wlis gazafxulze da zafxulSi afxazeTSi SemoW-rili bolSevikebis mogeriebaze, regionis saboloo sta-tusis gansazRvraze, stabiluri viTarebis Seqmnaze.rodesac saqarTvelos Crdilo-dasavleTi sazRvrebissakiTxi wydeboda, 1918 wlis 16 da 18 oqtombers mitro-politma ambrosim gaz. `saqarTveloSi~ gamoaqveynasamecniero xasiaTis werili `saqarTvelos istoriulisazRvari Savi zRvis mxriT~ (wm. aRmsarebeli ambrosi daafxazeTi, gv. 589-605). istoriuli wyaroebis safuZvelzemasSi dasabuTebulia, `rom saqarTvelos Zlierebis drosCveni sazRvari tuRafsesac (tuafses-d.d.) iqiT scilde-boda~ (wm. aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi, gv. 602).

  • 13

    qarTuli eklesiis gaerTianebis istoriuli amocanisgadasaWrelad 1918-1919 wlebSi mitropoliti ambrosiaraerTxel Cavida afxazeTSi. Wyondidelma mitropolit-ma am amocanas brwyinvaled gaarTva Tavi. 1919w. 7 oqtomb-ers afxazeTis samRvdeloebis sagangebo krebam miiRogadawyvetileba deda eklesiasTan gaerTianebis Sesaxeb,cxum-bediis (yofili soxumis) eparqias cxum-afxazeTiseparqia ewoda; pirvel mRvdelmTavrad sagangebo krebammitropoliti ambrosi airCia. didia misi damsaxurebacxum-afxazeTis eparqiis SenarCunebisa da ganmtkicebis,eklesiisken xalxis Semobrunebis saqmeSi. 1920 wels mit-ropolitma ambrosim Seqmna SesaniSnavi samecniero naS-romi `bedia da bediis taZari~, romlis ZiriTadi debule-bebi dRemde inarCuneben Tavis mniSvnelobas (wm. aRmsare-beli ambrosi da afxazeTi, gv. 606-677).

    cxum-afxazeTis eparqias ganagebda mitropoliti ambro-si, rodesac sabWoTa ruseTma saqarTvelos okupacia da aneq-sia moaxdina. afxazeTi droebiT sabWoTa socialistur res-publikad gamocxadda. misma xelmZRvanelobam pirdapiri ieri-Si miitana eklesiaze. amis Taobaze odnav mogvianebiT ambrosixelaiam ganacxada: `soxumSi axali mTavrobis TiTqmis pirve-li aqti iyo qarTvelebisa da afxazebisaTvis sakaTedro taZrisCamorTmeva da gadacema rusebisTvis... meore, eklesiisaTvissakeTilo zoma iyo samRvdelmTavro saxlis CamorTmeva,bargebis quCaSi gamoyra, Cemi komisariatidan komisariatSi Se-iaraRebuli milicionerebis saSualebiT tareba da Cemi xuTiTvis ganmavlobaSi xan visTan da xan visTan Tavis Sefareba. me-3, karis eklesiis dangreva, 4. kancelariisa da istoriisaTvisZvirfasi arqivis sanaxevro ganadgureba... 5. saeklesio saxleb-is CamorTmeva... yvela es moxda axali mTavrobis damyarebispirvel Tvesve~ (wm. aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi, gv. 54).win ki mitropolit ambrosis bevrad ufro mZime jvari da gan-sacdeli eloda. 1921 wlis 11 ivliss sruliad saqarTvelos

  • 14

    kaTolikos-patriarqi leonide gardaicvala. sagangebodSekrebilma sakaTalikoso sabWom kaTolikos-patriarqis mo-saydred cxum-afxazeTis mitropoliti ambrosi airCia. 1921wlis 1-5 seqtembers gelaTSi gamarTulma saeklesio krebamigi sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis taxtze aiy-vana. qarTuli eklesiis saWeTmpyrobelis rangSi dedaqalaq-Si Camosulma ambrosim pirveli RvTismsaxureba 1921 wlis 18seqtembers samxedro taZarSi Caatara da imave wlis Teberval-Si okupantebTan brZolaSi daRupul mamuliSvilTa xsovnasmiuZRvna. maTi sulebis mosaxseniebeli es paraklisi sabWoTareJimis winaaRmdeg Ria brZolis gamocxadebas niSnavda. 1 (14)oqtombers mcxeTis taZarSi sazeimo viTarebaSi Catarda ax-ladarCeuli kaTolikos-patriarqis intronizacia. misma uw-mindesobam morwmuneT samSoblosa da eklesiis erTgulebi-saken, erovnuli da eklesiuri Tavisuflebis SenarCunebiskenmouwoda, gamoxata mzadyofna Tavi Seswiros `Cveni eklesiisda eris keTildReobas, maT samsaxurs~ (wm. aRmsarebeli ambro-si da afxazeTi, gv.328). 1921 wlis 15 noembers kaTolikos-pa-triarqma cxum-afxazeTis episkoposad arqimandriti ioane(margiSvili) akurTxa, romelsac afxazeTSi samsaxurisgamocdileba hqonda.

    sabWoTa reJimis pirobebSi eklesia umZimes mdgomareoba-Si imyofeboda. saokupacio organos, e.w. revoluciuri ko-mitetis 1921 w. 15 aprilis 21 dekreti eklesias kanongareSeayenebda (moambe Sss komisariatisa, 1921, 1, 23 aprili, gv. 11-12). mTeli misi qoneba `saxalxo kuTvnilebad~, anu saxelmwi-fos sakuTrebad gamocxadda. viTom damSeulTaTvis dax-marebis aRmoCenis sababiT, 1922 wlis gazafxulidan okupan-tebma saeklesio qonebis aRwera da Zvirfasi nivTebis amoRe-ba daiwyes. sastikad idevnebodnen sasuliero pirebi. kaTo-likos-patriarqi ambrosi SeSfoTebas ver malavda saqarTve-los saxelmwifoebrivi damoukideblobis damxobis (rasaceklesiuri damoukideblobis dakargvac mohyveboda), teri-

  • 15

    toriebis gasxvisebis, demokratiuli institutebis mospo-bis, qarTuli enisa da kulturis dakninebis, okupantebis miersxva antierovnuli RonisZiebebis gatarebisTvis. poli-tikuri opoziciis fizikurad ganadgurebis an qveynidan gan-devnis gamo xmis amoRebas veravin bedavda. am viTarebaSi erissulieri, aseve politikuri winamZRolis umZimesi da metadsaxifaTo misia uwmindesma da unetaresma ambrosim ikisra.rogorc eris mamamTavarma, arCeulma da uflebamosilma pir-ma, man arnaxuli gmiroba Caidina-sakuTari sicocxlis risk-is fasad genuis saerTaSoriso konferencias (1922wlis 10aprili-19maisi), romelzec sabWoTa ruseTic iyo miwveuli,1922wlis 7 TebervliT daTariRebuli memorandumi gaugza-vna. `kulturul kacobriobas, genuis konferenciaze war-modgenils~ saqarTvelos Sesaxeb mokle istoriulcnobasTan erTad man auwya ruseTis mier qarTveli xalxisnebis winaaRmdeg saqarTvelos okupaciis, eris ganadgureb-isken mimarTuli eqsperimentebis Catarebis, enis warTmevis,kulturis wabilwvis, qveynis teritoriebis gasxvisebis,Zarcvis, eklesiis ganadgurebis mcdelobis Sesaxeb da a. S.kaTolikos-patriarqi sTxovda konferencias: `1) dauy-ovnebliv gayvanil iqmnes saqarTvelos sazRvrebidan ruse-Tis saokupacio jari da uzrunvelyofil iqmnes misi miwa-wy-ali ucxoelTa TareSobisa da mZlavroba – mitacebisagan; 2)saSualeba mieces qarTvel ers TviTon, sxvaTa Zaldautane-beliv da ukarnaxoT moawyos Tavisi cxovreba ise, rogorces mas unda, SeimuSaos iseTi formebi socialur-politikuricxovrebisa, rogorc mis fsixikas, suliskveTebas, zne-Cveulebas da erovnul kulturas Seesabameba~ (j.gamaxaria,wm. aRmsarebeli ambrosi. 150-e wlisTavisTvis, dok. 22). memo-randumma, romelic genuis konferenciis erT-erTma komi-siam ganixila, didi STabeWdileba moaxdina am saerTaSorisoforumis delegatebze, gamoiwvia uzarmazari rezonansievropis politikur wreebSi. memorandumma, aseve saqarTve-

  • 16

    los devnili mTavrobis mimarTvebma genuis konferenci-isadmi kremlisa da misi Tbiliseli marionetebis ukiduresigaRizianeba gamoiwvia. saqarTvelos kompartiis centralurikomitetis plenumma 1922 wlis 30 maiss specialurad ganixi-la sakiTxi `genuis konferenciisadmi saqarTvelos patri-arq ambrosis mowodebis Sesaxeb~, Seqmna komisia f.maxaraZis(sabWoebis centraluri aRmasrulebeli komitetis Tavmj-domare), k.cincaZisa (sagangebo komisiis Tavmjdomare),s.qavTaraZis (Sss komisari) SemadgenlobiT, romelsac kaTo-likosis pasuxisgebaSi micemis Taobaze centralur komitet-Si winadadeba unda Semoetana. 1922 wlis 12 ivniss saqarTve-los kompartiis centraluri komitetis prezidiumma miiRogadawyvetileba kaTolikos-patriarq ambrosis pasuxisgeba-Si micemis Sesaxeb. am saqmeze gamoZiebis warmoeba sagangebokomisias (`Cekas~) daevala. es davaleba `Cekam~ pirnaTlad Sea-srula – orjer dakiTxa kaTolikosi, daawesa masze farulizedamxedveloba; 1922wlis 22 ivniss ki am sadamsjelo orga-nos TanamSromelma gamoitana dadgenileba, rom patriarqismier genuis konferenciaze gagzavnil memorandumSi da misCvenebebSi man dainaxa `borotmoqmedeba, mimarTuli arsebu-li wyobilebis winaaRmdeg, romelic gamoixata provokacia-Si, kontrrevoluciaSi da sabWoTa xelisuflebis SebRalva-Si~ (saqarTvelos uaxl. ist. centr. saxelmw. arqivi, f. 516,aRw. 2, s. 1, f. 22).

    kaTolikos-patriarqi ambrosi komunistur saokupa-cio reJims upirispirdeboda Tavisi qadagebebiTac. ase,magaliTad, 1922 w. 20 marts marTlmadideblobis dResTandakavSirebul qadagebaSi man ganacxada, `rom urwmunoe-ba aranormaluri movlenaa cxovrebaSi, is xrwnis sazoga-doebriv organizms. is xalxi, romelic uaryofs sarwmu-noebas, ecema zneobrivad da Sors ver wava ganviTarebisgzaze, piriqiT, is aCqarebiT miemarTeba erovnulad ga-nadgurebisaken~ (k.kekeliZis sax. saq. xelnaw. erovnuli

  • 17

    centri, ambrosi xelaias arqivi, s. 256). aTeisturi sabWo-Ta reJimis farul kritikas Seicavda agreTve kaTolikos-patriarqis is qadagebebi, romlebic man warmosTqva cno-bili mwerlebis daniel WonqaZis, lavrenti ardazianis,grigol rCeuliSvilis (1922w. 11ivnisi), didi ilias (1922w.30 agvisto), dimitri yifianis (1922w. 12 noemberi) sulismosaxseniebel paraklisebze (j.gamaxaria. wm. aRmsarebe-li ambrosi. 150 wlisTavisTvis, dokumentebi 27, 29;k.kekeliZis sax. xelnaw. erovnuli centri, ambrosi xela-ias arqivi, s. 320).

    1922 wlis noembridan daiwyo aqtiuri mzadeba eklesi-is winaaRmdeg gadamwyeti Setevis gansaxorcieleblad. ammizniT saqarTvelos kompartiis cekas prezidiumma 1922w.17 noembers Camoayaliba religiur saqmeTa komisia. imavedRes kaTolikos- patriarqis sasaxleSi gamocxaddnen`Cekistebi~, romlebmac aRweres oTaxebi, avejeuloba. 21noembers eklesias CamoerTva yofili sinodaluri kan-toris Senoba, romelic komkavSirs gadaeca. antire-ligiuri kampaniis gaZlierebis mizniT daiwyo gamocdilipropagandistebis mobilizacia. 1922 wlis dekembridansafuZveli Caeyara e.w. `komkavSiruli Sobis~, SemdgomSi`komkavSiruli aRdgomis~ kampaniebis Catarebas. 1922w. 20dekembers saqarTvelos kompartiis cekas prezidiummasagangebo komisiis Tavmjdomaris moadgilis l.beriasmoxsenebis safuZvelze daadgina; `daevalos sagangebokomisias dauyovnebliv daiwyos procesi ambrosiswinaaRmdeg, dainiSnos ra aseTi procesi araugvianes 1923w. 20-iani ricxvebisa~. sabWoTa reJimma miznad daisaxa ek-lesiisa da saeklesio mTavrobis (kaTolikos-patriarqis)erTdrouli ganadgureba rogorc fizikurad, iseideologiurad. am miznis ganxorcielebas igi 1923 wlisdasawyisidan Seudga. imave wlis 12 ianvars saqarTveloskompartiis cekas prezidiumma misca sanqcia samRvdeloe-

  • 18

    bis winaaRmdeg procesis dawyebas. kaTolikos-patriar-qi ambrosi imave dRes SinapatimrobaSi aiyvanes, daapa-timres sakaTolikoso sabWos wevrebi da TanamSromlebikalistrate cincaZe, ioseb mirianaSvili, nikoloz Tavd-giriZe, ilia SublaZe, anton ToTibaZe, ivane kavJaraZe,dimitri lazariSvili, daviT daviTaSvili; 10 Tebervalsdaapatimres quTaisis mitropoliti nazari.

    winaswari `gamoZieba~, romelsac sagangebo komisiaawarmoebda, 1923 wlis seqtembramde gagrZelda. imavewlis 2 ivliss sabWoTa reJimma eklesias sapatriarqo rez-idencia CamoarTva, ris Semdegac eklesiac da kaTolikos-patriarqi ambrosic umZimes mdgomareobaSi aRmoCndnen.1923 wlis 8 seqtembers saqarTvelos sagangebo komisiamgamomZiebel g. mikis mier warmodgenili sabraldebodaskvna daamtkica da saqme e.w. umaRles revoluciur tri-bunals gadasca. im periodSi mimdinareobda revoluci-uri tribunalis reorganizaciisa da sasamarTlo siste-mis Camoyalibebis procesi, ramac Seayovna winaswari sasa-marTlo gamoZiebis dawyeba. winaswari sasamarTlo gamo-Ziebis dawyebis dagvianebis erT-erT mizezad unda Cai-Tvalos agreTve komunisturi reJimis mcdeloba, Tanam-debobidan gadaeyenebina kaTolikos-patriarqi eklesia-Si dapirispirebisa da ganxeTqilebis provocirebis gziT.`Tavisi~ mRvdelmTavrebis – ep. qristefore cicqiSvilis(kaTolikos-patriarqma dapatimrebis win igi Tavis droe-biT mosaydred daniSna), ep. daviT kaWaxiZis da sxvaTa meS-veobiT 1923 wlis seqtemberSi kaTolikos-patriarqis ga-dayenebis gegma Caflavda, xelisuflebam da misma mario-netebma mizans ver miaRwies.

    1923 wlis 1 noembers uwmindes da unetares ambrosisaRmkveT RonisZiebad Sinapatimrobis nacvlad e.w. `gam-asworebel saxlSi~ (cixeSi) gadayvana Seefarda. winaswarisasamarTlo gamoZieba ki mxolod imave wlis dekemberSi

  • 19

    daiwyo da 1924w. 19 ianvars dasrulda, rodesac uzenaessasamarTlom moiwona gamomZiebel v. gomarTelis miermomzadebuli sabraldebo daskvna. 1924w. 16 Tebervalsuzenaes sasamarTlos kolegiis sisxlis samarTlis ganyo-filebis gamwesrigebelma sxdomam miiRo gadawyvetilebasaqmis mosmenis 10 martisTvis daniSvnis Sesaxeb.

    * * *

    e.w. sasamarTlo procesi kaTolikos-patriarq ambrosi-sa da sakaTolikoso sabWos wevrebis Tu TanamSromlebiswinaaRmdeg 1924 wlis 10-19 marts mimdinareobda. misi oqmi,romelic saqarTvelos uaxlesi istoriis centralur sax-elmwifo arqivSia daculi, srulad qveyndeba j. gamaxariaszemoT miTiTebul monografiaSi (dok.68). garda amisa, arse-bobs sasamarTlo procesis sagazeTo versiebic, romelTagamoyenebis gareSe SeuZlebelia samRvdeloebis winaaRmdegmimarTuli fizikuri da moraluri teroris gacnobiereba,misi saTanado Seswavla-Sefaseba. met-naklebad vrceli in-formaciebi kaTolikos – patriaq ambrosisa da sxvaTawinaaRmdeg mowyobili sasamarTlo procesis Sesaxeb araerT-ma gazeTma da Jurnalma gamoaqveyna rogorc saqarTveloSi,ise mis farglebs gareT (maT Soris, ruseTis kompartiis ce-kas organom `pravdam~). aqedan SevarCieT sami gazeTi, romel-ic yvelaze met `yuradRebas~ uTmobda sasamarTlos da yve-laze met Sxamsac anTxevda kaTolikos-patriarqis winaaRm-deg. esenia saqarTvelos kompartiis cekas ori gazeTi –qarTulenovani `komunisti~ da rusulenovani `raboCaiapravda~, agreTve profkavSiruli gazeTi `muSa~.

    samive gazeTma vrclad gaaSuqa sasamarTlos sxdomisgaxsna naZaladevis TeatrSi. `komunistma~ mas miuZRvnamewinave werili `uwmindesi kontrrevolucia~ braldebu-

  • 20

    lis skamze~. TviTon es termini `uwmindesi kontrrevolu-cia~ qarTvelma komunistebma isesxes rusi Tanapartieleb-isagan, rolebic am sityvebiT (`sviateiSaia kontrrevolu-cia~) amkobdnen ruseTis wamebul patriarq nikons da mismomxreebs. `raboCaia pravda~ sasamarTlos masalebs beW-davda saerTo saTauriT: `sviateiSaia kontrrevoluciapered proletarskim sudom~ (`uwmindesi kontrrevolu-cia proletaruli sasamarTlos winaSe~); dasaxelebuliaprokurorebi (nik. okujava, k.maWavariani, e.w. sazogadoe-brivi bralmdebeli a.erqomaiSvili) da mosamarTleebi -g.CxeiZe (Tavmjdomare), v.wivwivaZe da g.rTveliZe. sxdo-mis mdivnis funqcias gr. abakelia asrulebda. gazeTebiasaxeleben agreTve advokatebs, romelTa Soris presasyvelaze metad kaTolikos-patriarqis damcvelebi, cno-bili iuristebi da sazogado moRvaweebi kirile niniZe daioseb baraTaSvili aRizianebda (muSa, 1924, 12 marti). 11 mar-tis `raboCaia pravda~ gvamcnobs imis Sesaxebac, rom sasa-marTlos darbazSi sxvebTan erTad imyofebian mxatvrebi.maTi wyalobiT gazeTebi aWrelebuli iyo gansasjelTa dadamcvelTa sawinaaRmdego uniWo karikaturebiT.

    saqmis arsebiTi ganxilva 11 marts daiwyo. rogorcgazeTebi iuwyebian, arc erTma braldebulma Tavi damna-Saved ar cno. imave dRes sasamarTlom kaTolikos-patri-arqi dakiTxa. uwmindesi da unetaresi ambrosis dakiTx-vis oqmis dedani bevrad ufro vrcelia da xSirad gansx-vavdeba sagazeTo versiebisagan (am ukanasknelTa Sorisacaris mcire gansxvaveba). sabWoTa presa, cdilobda ra ka-Tolikos-patriarqis dakninebas, aRniSnavda, rom is `or-Wofulad pasuxobs~, `ibneva~, `garkveul pasuxs ver iZl-eva~, `braldebuli sdums~, `kiTxvaze ver aZlevs pasuxs~da a.S. oqmis dedanSi msgavsi Canawerebi ar aris. magali-Tad, gazeT `komunistis~ (1924, 14 marti) mixedviT,prokuroris SekiTxvaze, `visi brZaneba iyo saqarTvelos

  • 21

    miwebis sxvaze gadacema, romelzedac Tqven memorandum-Si swerdiT~, patriarqi TiTqos `ibneva, garkveul pasuxsver iZleva~. dedanSi ki vkiTxulobT, rom igive SekiTx-vaze misma uwmindesobam gasca mkafio pasuxi: `visi brZa-nebiT da gankargulebiT-es Cemi saqme ar aris~(j.gamaxaria. wm. aRmsarebeli ambrosi. 150-e wl-isTavisTvis, dok. 68).

    gaz. `muSa~ (1924, 14 marti) aRniSnavs, rom sasamarTloswevrebma kidev mravali SekiTxva misces kaTolikos-pa-triarqs, `magram Cven moviyvaneT mxolod iseTi, romel-ic ufro damaxasiaTebeli iyo~. sinamdvileSi ki gazeTebiyvelaze mwvave pasuxebis miCumaTebas cdilobdnen. amit-omac aarides Tavi SekiTxvas, rodis iyo saqarTvelo ufroTavisufali – dRes Tu wiTeli armiis Semosvlamde, damasze gacemul pasuxs: `mis Semdeg, rac wiTeli laSqariSemovida, damoukidebloba saqarTvelosi daikarga darom, misi azriT, xalxic egre fiqrobda~. sabWoTagazeTebs ar `moewonaT~ SekiTxva, romeli miwa-wyaliwaarTves qarTvel xalxs da vis gadasces, aseve ambrosismier masze gacemuli pasuxi: `aramc Tu miwa-wyali, xalx-ic gadacemulia sxva erebze. es damtkicdeba maSin, rode-sac moitanT saqarTvelos ruqas~ (j.gamaxaria. wm. aRm-sarebeli ambrosi. 150-e wlisTavisTvis, dok. 68). msgavsimagaliTebi blomadaa.

    gazeTebSi aris iseTi SekiTxvebic, romlebic ar gvx-vdeba oqmis dedanSi. es exeba rogorc kaTolikos-patri-arqis, ise sxva gansasjelTa dakiTxvis oqmebs. aRniSnulioqmebi presaSi gamoqveynebuli masalebis mxolod mcirenawilia. zogadad sabWoTa marTlmsajulebisa da konkre-tulad kaTolikos-patriarq ambrosis winaaRmdeg mowy-obili sasamarTlos Sesaxeb warmodgenas gviqmnis xelisu-flebis aSkarad mtruli damokidebuleba damcvelebisad-mi, maTi yoveldRiuri SantaJi presis meSveobiT. yvela es

  • 22

    masala qvemoT qveyndeba.sabWoTa ruseTis magaliTisamebr, gazeTebSi ibeWde-

    boda viTom muSaTa koleqtivebis rezoluciebi kaToli-kos-patriarqis, sxva gansasjelebis, agreTve advokateb-is mkacrad dasjis moTxovniT. es rezoluciebi imiT arissaintereso, rom isini gamoxataven ara muSebis, aramedsaokupacio reJimis pozicias, samarTlebriv kulturas,ufro sworad, ukulturobas da velurobas. igive SeiZlebaiTqvas `muSaTa~ delegatebis gamosvlebze pirdapir sasa-marTlos sxdomaTa darbazSi gamarTul mitingebze. ma-galiTad, Zalze mwvaved gamovidnen `muSebi~ ozurmelovi,xerbelaSvili da sxvebi (muSa, 1924, 15 marti). ̀ muSa~ ozur-melovi gazeTebma `komunistma~ (1924w. 15 marti) da `rab-oCaia pravdam~ (1924w. 15 marti), yovel SemTxvevisTvis,azrumelaSvilad monaTles.

    sasamarTloze prokurorebis gamosvlebis sagazeToversiebi (komunisti, 1924, 18, 20 marti; muSa, 1924, 18, 20marti; `raboCaia pravda, 1924, 18 marti) bevrad ufro vr-celia vidre maTi sityvebis oficialuri saoqmo Canaw-erebi. prokurorebis gamosvla adasturebs, rom 1924wlis 10-19 marts mimdinareobda ara sasamarTlo proce-si, aramed Sedga angariSsworeba kaTolikos-patriarq am-brosisa da mTlianad samRvdeloebis winaaRmdeg, romel-ic e.w. sazogadoebrivma bralmdebelma a. erqomaiSvilmaklasobriv mtrebad gamoacxada da daumata, rom `CvenisasamarTlo klasiuria. Cven am saqmes miudgebiT klaso-brivi TvalsazrisiT... samRvdeloeba yovelTvis icavdagabatonebul klasebs~ (komunisti, 1924, 20 marti). Sedar-ebiT naklebad, magram mainc damatebiT informacias Sei-caven damcvelTa gamosvlebic (komunisti, 1924, 20 mar-ti; raboCaia pravda, 1924, 18, 20 marti).

    gazeTebi aqveyneben sasamarTlos gadawyvetilebebs,komunisturi ideologiisa da praqtikis TvalsazrisiT

  • 23

    cdiloben misi Sedegebis Sejamebas (komunisti, 1924, 21marti; muSa, 1924, 20, 21 marti; raboCaia pravda, 1924, 20-22marti). `raboCaia pravdaSi~ (1924, 20 marti) dabeWdilierT-erTi werilis (`mRvdeli da socialisti~) avtorivinme akopovi cdilobs warmoaCinos gansxvaveba qristeskacTmoyvareobasa da karl marqsis kacTmoyvareobasSoris. gazeTebis TiTqmis yvela nomerSi ibeWdeboda sasa-marTlos mier daqiravebuli mxatvrebis karikaturebisamRvdeloebaze da damcvelebze (karikaturebi winamde-bare krebulSi ar qveyndeba). aseTive daqiravebuli `po-etebi~ Saqro navTluReli, wiTeli Winka, niko da varvari(barbarosi) samRvdeloebis winaaRmdeg aqveynebdnen Ta-vianT uniWo da samarcxvino `leqsebs~ (komunisti, 1924,14 marti; muSa, 1924, 14, 16 marti; raboCaia pravda, 1924, 12,20 marti).

    kaTolikos-patriarq ambrosisa da sxvaTa winaaRmdeg1924w. 10-19 marts gamarTuli e.w.sasamarTlos Sesaxebarsebuli sagazeTo masala mTlianobaSi warmoadgens mniS-vnelovan istoriul wyaros. igi Seicavs damatebiT infor-macias (sasamarTlos oficialur oqmTan SedarebiT); gad-mogvcems sasamarTloze Seqmnil autanel atmosferos;aaSkaravebs gansasjelebze da maT damcvelebzefsiqologiuri zewolis formebsa da meTodebs; Riadafiqsirebs xelisuflebis mtrul damokidebulebasrogorc gansasjelebisadmi, ise mTlianad samRvdeloeb-isadmi, eklesiisadmi; amxels komunistur marTlmsajule-bas rogorc politikur mowinaaRmdegeTa mimarT angariS-sworebis, klasobrivi brZolis iaraRs; warmoaCens, erTismxriv, saokupacio komunisturi reJimis araadamianur si-sastikes, velurobasa da ukulturobas, meores mxriv, ka-Tolikos-patriarq ambrosisa da sxvaTa maRal SinaganRirsebas, ganaTlebas simtkices, principulobasa daTavdadebas.

  • 24

    * * *

    kaTalikos-patriarq ambrosisa da sxva sasulieropirebis winaRmdeg weliwadze meti xnis ganmavlobaSi mim-dinare winaswari gamoZiebis, sasamarTlo procesis, Sem-deg ki maTi patimrobaSi yofnis paralelurad saqar-TveloSi ganxorcielda eklesia-monastrebis arnaxulingreva. saqarTvelos kompartiis III yrilobaze, romelic1924w. 6-11 maiss gaimarTa, iTqva, rom ̀ warmatebiT~ Catare-buli antireligiuri kampaniis Sedegad 1500 eklesia-mon-asteri daixura; maTi didi nawili daangries, an gadaakeTesklubebad, skolebad (komunisti, 1924, 10 maisi). amasTanaveyriloba iZulebuli gaxda eRiarebina, rom eklesiebisdaxurva xdeboda ara imdenad `mSromelebis~ moTxovniT,aramed administraciuli anu iZulebiTi meTodebiT.ufro adrec partiul da sabWoTa organoebs araerTxeluRiarebiaT msgavsi `Secdomebi~, magram amis gamo saekle-sio politika ar icvleboda. igi odnav Serbilda mxolod1924 wlis agvistos antisabWoTa saxalxo ajanyebis Sem-deg, rodesac gamovlinda mosaxleobis ukmayofilebasaokupacio reJimis antisaeklesio politikiTac. sruli-ad saqarTvelos centraluri aRmasrulebeli komitetisprezidiumis 1924w. 21 noembris dadgenilebiT, ramdenadmegamartivda religiuri sazogadoebebebis registraciisada, Sesabamisad, eklesiebis gaxsnis wesi. xelisufalTa ax-ali taqtika iTvaliswinebda religiis ganadgurebas araeklesiebis masobrivi daxurvis, aramed mosaxleobaSi re-ligiur grZnobebis aRmofxvris gziT.

    am taqtikis farglebSi daisva kaTolikos-patriarqisada sxva sasuliero pirebis vadamde adre ganTavisufleb-is sakiTxi. xelisuflebas surda es ganTavisufleba uw-mindesi da unetaresi ambrosis mier `danaSaulis~ aRiare-bis Semdeg momxdariyo. saokupacio reJimis samsaxurSi my-

  • 25

    ofma mRvdelmTavarebma mitropolitma qristeforem(cicqiSvili), episkoposma daviTma (kaWaxiZe) da sxvebma1924 wlis 7 da 16 oqtombers mimarTes kaTolikos – patri-arqs da ganTavisuflebis sanacvlod (aseve eklesiis viT-om gadasarCenad) misgan genuis konferenciaze memoran-dumis gagzavnis dagmoba moiTxoves. misma uwmindesobamkategoriuli uari ganacxada mis mier gadadgmuli amnabijis raime formiT monaniebaze. man mxolod is `dana-Sauli aRiara~, rom memorandumis gagzavnis Taobaze xe-lisuflebas winaswar ar Seatyobina. meore mowvevis sakav-Siro centraluri aRmasrulebeli komitetis mesame gas-vliTma sesiam, romelic m. kalininis TavmjdomereobiTTbilisSi 1925w. 3-7 marts gaimarTa, miiRo gadawyvetile-ba amierkavkasiis federaciis teritoriaze amnistiisgamocxadebis Sesaxeb. am gadawyvetilebis safuZvelze ka-Tolikos-patriarqi ambrosi 1924 w. 10 marts patimro-bidan ganTavisuflda. sul male igi Seudga Tavisi mova-leobis Sesrulebas. qarTulma eklesiam gamococxlebadaiwyo, igi wamebulis gvirgviniT Semosili kaTolikos-patriarqis garSemo erTiandeboda. 1925 wlis Semodgo-maze axali kaTedrebi dafuZnda, Sesabamisad, akurTxesmRvdelmTavrebic, romelTa Soris swrafad dawinaurdaninowmindeli mitropoliti kalistrate (cincaZe). manmRvdelmTavrad (mitropolitad) kurTxevis dRidanve(1925w. 1 noemberi) kaTolikos-patriarqis mudmivi mosay-dris Tanamdeboba daikava. misi uwmindesobis avadmyofo-bis gamo, romelic dRiTidRe rTuldeboda, mitropoli-ti kalistrate, kaTolikos-patriarqis davalebiT, saka-Tolikoso sabWos sxdomebs Tavmjdomareobda. unda vi-varaudoT, rom uwmindesi da unetaresi ambrosi mas TavisSemcvlelad amzadebda. movlenebis aseTi ganviTareba kiaranairad ar Sedioda xelisufalTa interesebSi da geg-mebSi. saqarTvelos sagangebo komisiam, piradad l. beri-

  • 26

    am SeimuSava da ganaxorciela `reaqciuli~ (kaTolikos-patriarqis momxre, antisabWourad ganwyobili) samRvde-loebis dasustebisa da `progresuli~ (uRmerTo xelisu-flebis momxre) samRvdeloebiT misi TandaTanobiTiCanacvlebis gegma (j.gamaxaria. wm. aRmsarebeli ambrosi.150-e wlisTavisTvis, dok. 79). 1926 wlis 24-25 dekembersxelisuflebis mier quTaisSi mowyobilma sruliadukanono saeklesio krebam mitropolit qristeforesTavmjdomareobiT miiRo gadawyvetileba sakaTolikososabWos gauqmebisa da qarTuli eklesiis droebiTimmarTvelobis SemoRebis Sesaxeb. Sinagan saqmeTa saxalxokomisariatma es mmarTveloba saCqarod registraciaSigaatara da kaTolikos-patriarqis winaaRmdegobis miuxe-davad, masve gadasca sapatriarqos kancelaria. eklesiiserTianobis SenarCunebis mizniT uwmindesi da unetaresiambrosi garkveul daTmobaze wavida, TviTon Caudga saT-aveSi droebiT saeklesio mmarTvel organos. kaTolikos-patriarqis mudmivi mosaydre mitropoliti kalistrateTanamdebobidan gaanTavisufles. uwmindesi da unetare-si ambrosis avadmyofobis gamo Zalauflebas TandaTano-biT droebiTi gamgeobis SemadgenlobaSi Semavali `pro-gresuli~ samRvdeloeba daeufla.

    xelisuflebis mier eklesiaSi Setanili am areulobisJams mainc moxda friad mniSvnelovani movlena qarTulieklesiis cxovrebaSi. 1927 w. 8 Tebervals ruseTis eklesi-is samRvdelo sinodma qarTuli eklesiis teritoriuliavtokefalia aRiara, ris Sesaxebac imave wlis 25 TebervalskaTolikos-patriarq ambrosis werilobiT Seatyobina.

    1927w. 29 marts uwmindesi da unetaresi ambrosi (xelaia)gardaicvala, 3 aprils sionis sakaTedro taZarSi daikrZala.

    ambrosi xelaiam Rrma kvali datova qveynisa da eklesi-is istoriaSi. am udidesi mamuliSvilis mier Camoyalibebu-li da genuis saerTaSoriso konferenciisTvis 1922 wels

  • 27

    memorandumis saxiT miwodebuli idea saqarTvelos deok-upaciisa da misi damoukideblobis aRdgenisa ZalaSi rCe-boda da aqtualuri iyo mTeli 70 wliani komunisturi ti-raniis ganmavlobaSi. 1975 wlis 13 marts, anu 53 wlis Sem-deg, es memorandumi specialurad ganixila amerikis kon-gresma, romelzec erTa TviTgamorkvevis sakiTxze mox-senebiT gamovida kongresmeni jou devid vagoneri. mankongress gaacno memorandumis sruli teqsti, aRniSna,rom igi `iseTive aqtualuria dRes, rogorc 1922 wels aramarto saqarTvelosaTvis, aramed yvela im erisTvis,romelic mieltvis Tavisuflebasa da damoukideblobas~(oqros sawmisi. Tb. 2006, gv. 313-315). ambrosi xelaia moxs-eniebulia amerikis senatis 1989 wlis 19 aprilis 110 re-zoluciaSic `sabWoeTis mier aneqsirebuli saqarTvelosSesaxeb~, romelic jesi aleqsander helmsma (umcrosma)moamzada. saqarTvelos damoukideblobis aRdgenis moTx-ovnis mxardaWera rezoluciaSi dasabuTebulia saxvad-saxva argumentebiT, maT Soris imiTac, rom `saqarTvelosmarTlmadidebeli eklesiis kaTolikos-patriarqma am-brosim 1922 wels mxardaWerisTvis mimarTa genuis kon-ferencias, raTa saerTaSoriso sazogadoebis zegavlen-iT sabWoTa ruseTs gaeyvana jarebi saqarTvelos respub-likidan~ (qarTuli filmi, 1989, 19 ivlisi, 28).

    amrigad, ambrosi xelaias brZolas saqarTvelos deok-upaciisaTvis ukvalod ar Cauvlia. sicocxleSi da gar-dacvalebis Semdegac misi saxeli samSoblosaTvis da ek-lesiisaTvis Tavdadebas, saokupacio reJimTan Seurige-blobas, saqarTvelos damoukideblobis aRdgenas ukav-Sirdeboda.

    saqarTvelos eklesiam saTanadod daafasa ambrosi xela-ias Rvawli eklesiisa da qveynis winaSe. wminda sinodma 1995wlis 17 seqtembers igi wmindanTa dasSi Seracxa wm. aRmsare-belis saxeliT, xsenebis dRed 16 (29) marti daawesa.

  • 28

    Ïðåäèñëîâèå

    Èñïîëíèëñÿ 150 ëåò ñî äíÿ ðîæäåíèÿ âûäàþùåãîñÿ äóõîâíîãî èîáùåñòâåííîãî äåÿòåëÿ, Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà Âñåÿ Ãðóçèè Ñâÿòåéøåãîè Áëàæåííåéøåãî Àìâðîñèÿ, â ìèðó - Âèññàðèîíà Çîñèìîâè÷à Õåëàÿ(1921-1927ãã.). Ê ñîæàëåíèþ, åãî áèîãðàôèÿ, íàó÷íàÿ è ïóáëèöèñòè÷åñêàÿäåÿòåëüíîñòü â äîëæíîé ìåðå åùå íå èçó÷åíà, õîòÿ çà ïîñëåäíèå ãîäûïî äàííîé òåìå ñîçäàíû âàæíûå ìîíîãðàôè÷åñêèå èññëåäîâàíèÿ(Ä.Ãàìàõàðèÿ, Ñ.Âàðäîñàíèäçå, Í.Ïàïóàøâèëè è äð.). Ê ÷èñëóìàëîèçó÷åííûõ òåì îòíîñèòñÿ ïðèâëå÷åíèå ê ñóäåáíîé îòâåòñòâåííîñòè,ïðîöåññ ñàìîãî ñóäà íàä Êàòîëèêîñîì-Ïàòðèàðõîì Àìâðîñèåì è ïî÷òèâñåì ñîñòàâîì Êàòîëèêîññêîãî Ñîâåòà, ñîñòîÿâøåãîñÿ â ìàðòå 1924ãîäà. ×àñòè÷íîìó óñòðàíåíèþ ýòîãî ïðîáåëà áóäóò ñïîñîáñòâîâàòüìàòåðèàëû, âîøåäøèå â íàñòîÿùèé ñáîðíèê.

    Êàòîëèêîñ-Ïàòðèàðõ Âñåÿ Ãðóçèè Àìâðîñèé ïðîøåë ñëîæíóþ,ìó÷åíè÷åñêóþ, â òî æå âðåìÿ ãåðîè÷åñêóþ æèçíü, îñòàâèâ ãëóáîêèé ñëåäâ èñòîðèè Öåðêâè è ñòðàíû. Îí ðîäèëñÿ 7 (19) îêòÿáðÿ 1861 ãîäà â ñåìüåñâÿùåííèêà Èëîðñêîé Ñâÿòîãî Ãåîðãèÿ öåðêâè Çîñèìà Õåëàÿ.Íîâîðîæäåííûé çàðåãèñòðèðîâàí â ìåòðè÷åñêîé êíèãå Èí÷õóðñêîé (îêîëîÌàðòâèëè) Ñâÿòîãåîðãèåâñêîé öåðêâè (Ñâÿòîé Èñïîâåäíèê Àìâðîñèé èÀáõàçèÿ. Òá., 2006., ñ.122, 123).  1872 ãîäó Âèññàðèîí îêîí÷èëÎ÷àì÷èðñêóþ ïðèõîäñêóþ øêîëó, çàòåì ïðîäîëæèë ó÷åáó â Ìàðòâèëüñêîìäóõîâíîì ó÷èëèùå (1872-1879ãã.). Îïðåäåëåíèåì ïðàâëåíèÿ ó÷èëèùà îò 9èþíÿ 1879 ãîäà, óòâåðæäåííûì çíàìåíèòûì äóõîâíûì äåÿòåëåì,Èìåðåòèíñêèì åïèñêîïîì è ìèññèîíåðîì, ñâÿòûì Àðõèåðååì Ãàâðèèëîì(Êèêîäçå), Âèññàðèîí Õåëàÿ áûë ïðè÷èñëåí ê ïåðâîìó ðàçðÿäóâîñïèòàííèêîâ ó÷èëèù.  1879-1885 ãîäàõ îí ó÷èëñÿ â Òáèëèññêîé äóõîâíîéñåìèíàðèè, ãäå ïîëó÷èë îñíîâàòåëüíîå îáðàçîâàíèå, ïðèîáøèëñÿ êïåðåäîâîé ãðóçèíñêîé îáùåñòâåííîé ìûñëè, ê èäåÿì íàöèîíàëüíî-îñâîáîäèòåëüíîãî äâèæåíèÿ. Ïîñëå îêîí÷àíèÿ ñåìèíàðèè âåðíóëñÿ âÈëîðè (Ñóõóìñêàÿ åïàðõèÿ) è ñòàë ãîòîâèòüñÿ äëÿ ïîñòóïëåíèÿ âóíèâåðñèòåò. Îäíàêî ñåìåéíîå ïîëîæåíèå íå ïîçâîëèëî åìó ïîëó÷èòüóíèâåðñèòåòñêîå îáðàçîâàíèå. Âñêîðå Âèññàðèîí æåíèëñÿ íà

  • 29

    îäíîñåëü÷àíêå Åëèçàâåòå Ìåð÷óëå, à 25 ìàðòà 1887 Ñóõóìñêèé åïèñêîïÃåííàäèé (Ïàâëèíñêèé) ïîñâÿòèë åãî âî äèàêîíà ê Ñóõóìñêîìóêàôåäðàëüíîìó ñîáîðó, 19 àïðåëÿ - âî ñâÿùåííèêà Ñî÷èíñêîé (ïîñ.Äàõîâñêîå) Ìèõàèëà Àðõàíãåëà öåðêâè. Ñ 29 ñåíòÿáðÿ 1892 ãîäà ñëóæèëñâÿùåííèêîì Ñóõóìñêîãî êàôåäðàëüíîãî ñîáîðà, ñ 20 îêòÿáðÿ 1892ã. ïî17 èþíÿ 1893ã. - áëàãî÷èííûì ïåðâîãî (Ãóäàóòñêîãî) áëàãî÷èíè÷åñêîãîîêðóãà, çàòåì ÿâëÿëñÿ êëþ÷àðåì Ñóõóìñêîãî êàôåäðàëüíîãî ñîáîðà.Îäíîâðåìåííî âûïîëíÿë îáÿçàííîñòè ÷ëåíà öåðêîâíîé àðõåîëîãè÷åñêîéêîìèññèè, ÷ëåíà è äåëîïðîèçâîäèòåëÿ åïàðõèàëüíîãî ó÷èëèùíîãî ñîâåòà,íàáëþäàòåëÿ øêîë îáùåñòâà âîññòàíîâëåíèÿ ïðàâîñëàâíîãî õðèñòèàíñòâàíà Êàâêàçå â Ñóõóìè, Íîâîì-Àôîíå è Ëûõíè, ïðåïîäàâàòåëÿ çàêîíà ÁîæèÿÑóõóìñêîé ãîðñêîé øêîëû è ò.ä.  ïåðèîä ñëóæáû â Ñóõóìè îí ñëîæèëñÿêàê ïîïóëÿðíûé ñâÿùåííîñëóæèòåëü, îïûòíûé ìèññèîíåð è àêòèâíûéîáùåñòâåííûé äåÿòåëü, ðåøèòåëüíî âûñòóïàâøèé ïðîòèâàññèìèëÿòîðñêîé ïîëèòèêè Ñóõóìñêèõ ðóññêèõ àðõèåðååâ, îñîáåííîåïèñêîïà Àðñåíèÿ Èçîòîâà. Âèññàðèîí Õåëàÿ è äðóãèå ãðóçèíñêèå ïàòðèîòûïðåñëåäîâàëèñü åïàðõèàëüíûì íà÷àëüñòâîì è Êóòàèññêèì ãóáåðíñêèìæàíäàðìñêèì óïðàâëåíèåì.

     1896 ãîäó Âèññàðèîí îâäîâåë. Ìíîãî âðåìåíè óäåëÿë îíâîñïèòàíèþ ñâîèõ òðåõ ìàëîëåòíèõ äåòåé, â ÷åì åãî ïîääåðæèâàëè îòåöÇîñèì è ìëàäøèé áðàò Ïîðôèðèé, ñ 1895 ãîäà ñëóæèâøèé ñâÿùåííèêîìÈëîðñêîé öåðêâè (ñìåíèë íà ýòîé äîëæíîñòè âûøåäøåãî íà ïåíñèþ îòöà).Ñ èõ ïîìîùüþ Âèññàðèîí Õåëàÿ ñ 1897ã. ïðîäîëæèë ó÷åáó â Êàçàíñêîéäóõîâíîé àêàäåìèè. Áóäó÷è ñòóäåíòîì II êóðñà, 6 ìàÿ è 17-19 èþíÿ 1899ã.â ãàçåòå «×åðíîìîðñêèé Âåñòíèê» îïóáëèêîâàë ñòàòüè, íàïðàâëåííûåïðîòèâ ôàëüñèôèêàöèè èñòîðèè Ñàìóðçàêàíî è âñåé Àáõàçèè (Ñâ.Èñïîâåäíèê Àìâðîñèé è Àáõàçèÿ, ñ. 422-439). 11 ôåâðàëÿ 1900 ãîäàïîñòðèãñÿ â ìîíàõè è íàðå÷åí Àìâðîñèåì.  èþíå 1901 ã. îêîí÷èëàêàäåìèþ, çàùèòèâ äèññåðòàöèþ íà òåìó «Áîðüáà õðèñòèàíñòâà ñèñëàìîì â Ãðóçèè» è ïîëó÷èâ ñòåïåíü êàíäèäàòà áîãîñëîâèÿ. 15 îêòÿáðÿ1901 ãîäà ýêçàðõ Ãðóçèè Ôëàâèàí (Ãîðîäåöêèé) çà÷èñëèë åãî â ÒáèëèññêèéÏðåîáðàæåíñêèé ìîíàñòûðü, à 11 äåêàáðÿ - íàçíà÷èë âðåìåííîèñïîëíÿþùèì îáÿçàííîñòè íàñòîÿòåëÿ òîãî æå ìîíàñòûðÿ. Ïî ðåøåíèþ

  • 30

    Ñâ. Ñèíîäà îò 29 ÿíâàðÿ 1902 ãîäà Àìâðîñèé íàçíà÷åí íàñòîÿòåëåì×åëèøñêîãî ìîíàñòûðÿ Èìåðåòèíñêîé åïàðõèè ñ âîçâåäåíèåì â ñàíàðõèìàíäðèòà. Ïåðèîä ñëóæáû â ×åëèøñêîì ìîíàñòûðå îêàçàëñÿäîâîëüíî ïëîäîòâîðíûì â åãî äóõîâíîé, íàó÷íîé è îáùåñòâåííîéäåÿòåëüíîñòè.  ìîíàñòûðå è äðóãèõ õðàìàõ Ðà÷èíñêîãî óåçäà âûÿâèëè íàó÷íî îáðàáîòàë ñðåäíåâåêîâûå ãðóçèíñêèå ðóêîïèñè, ñðåäè êîòîðûõîñîáóþ öåííîñòü ïðåäñòàâëÿåò íîâûé âàðèàíò «Îáðàùåíèÿ Êàðòëè»,äàòèðóåìûé XIV âåêîì. Áëàãîäàðÿ îòöó Àìâðîñèþ, îí èçâåñòåí âèñòîðèîãðàôèè êàê ×åëèøñêèé âàðèàíò «Îáðàùåíèÿ Êàðòëè» (ÄðåâíÿÿÃðóçèÿ, ò. 1. Òá., 1909, îòäåë II, ñ. 1-29. - Íà ãðóç. ÿç.). Íà îñíîâåâûÿâëåííûõ èì äðóãèõ ìàòåðèàëîâ, â ãðóçèíñêèõ æóðíàëàõ «Ãàíòèàäè»(«Ðàññâåò») è «Öõîâðåáà» («Æèçíü») â 1915-1917 ãîäàõ îïóáëèêîâàëñåðèþ ñòàòåé ïîä îáùèì íàçâàíèåì «Ïóòåøåñòâèå ïî Ðà÷à-Ëå÷õóìè».

     ïåðèîä ñëóæáû â ×åëèøè àðõèìàíäðèò Àìâðîñèé äîâîëüíî ÷àñòîïðèåçæàë â Àáõàçèþ, ïîñåùàë ðàçíûå ñåëåíèÿ, óñòðàèâàÿ ñîáðàíèÿ ñåëü÷àí,íà êîòîðûõ âûíîñèëèñü ðåçîëþöèè ñ òðåáîâàíèåì ââåäåíèÿ áîãîñëóæåíèÿè îáó÷åíèÿ íà ðîäíîì ÿçûêå. Îá ýòîì ñòàëî èçâåñòíî ýêçàðõó Ãðóçèè Àëåêñèþ(Îïîöêèé), à ÷åðåç íåãî - îáåð-ïðîêóðîðó Ñâ. Ñèíîäà Ê.Ïîáåäîíîñöåâó (Ñâ.Èñïîâåäíèê Àìâðîñèé è Àáõàçèÿ, ñ. 151). Ïî ðåøåíèþ Ñâ. Ñèíîäà îò 6ñåíòÿáðÿ 1903ã. àðõèìàíäðèò Àìâðîñèé áûë óäàëåí èç Ãðóçèè è íàçíà÷åíñìîòðèòåëåì Óñò-Ìåäâåäèöêîãî äóõîâíîãî ó÷èëèùà. Âñêîðå îí çàâîåâàëëþáîâü è óâàæåíèå ñî ñòîðîíû ïðåïîäîâàòåëüñêîãî ñîñòàâà, ó÷åíèêîâ,Äîíñêîãî åïàðõèàëüíîãî íà÷àëüñòâà. 6 ìàÿ 1905ã. óäîñòîåí âûñîêîé íàãðàäû- îðäåíà Ñâ. Àííû II ñòåïåíè.

    Ïåðâàÿ ðóññêàÿ äåìîêðàòè÷åñêàÿ ðåâîëþöèÿ (1905-1907ãã.) äàëàâîçìîæíîñòü àðõèìàíäðèòó Àìâðîñèþ âåðíóòüñÿ íà ðîäèíó. Ïî óêàçóÑâ. Ñèíîäà îò 24 íîÿáðÿ 1905 ãîäà îí áûë íàçíà÷åí ÷ëåíîì Ãðóçèíî-Èìåðåòèíñêîé Ñèíîäàëüíîé Êîíòîðû è íàñòîÿòåëåìÈîàííîêðåñòèòåëüñêîãî ìîíàñòûðÿ. Àìâðîñèé Õåëàÿ àêòèâíî ó÷àñòâîâàëâ äâèæåíèè äóõîâåíñòâà ïî âîññòàíîâëåíèþ àâòîêåôàëèè ÃðóçèíñêîéÖåðêâè; ðåçêî êðèòèêîâàë øîâèíèñòè÷åñêóþ ïîëèòèêó êàê äóõîâíîé, òàê èñâåòñêîé âëàñòè. Ïî ñåé äåíü ñîõðàíÿåò àêòóàëüíîñòü åãî áëåñòÿùàÿïóáëèöèñòè÷åñêàÿ ðàáîòà «Ïî ïîâîäó ñòàòüè «Ãîëîñ èç Ñóõóìà» (1906ã.).

  • 31

    Àðõèìàíäðèò Àìâðîñèé äîáðîñîâåñòíî èñïîëíÿë ñâîè ñëóæåáíûåîáÿçàííîñòè, ðàçíûå ïîðó÷åíèÿ ýêçàðõà, áûë ñàìûì ýíåðãè÷íûì,êîìïåòåíòíûì è ïîðÿäî÷íûì ðàáîòíèêîì Ñèíîäàëüíîé Êîíòîðû.Íåñëó÷àéíî, ýêçàðõ Ãðóçèè Íèêîí (Ñîôèéñêèé) èìåííî åìó ïîðó÷èëçàâåäîâàíèå ôèíàíñàìè êîíòîðû.

    Ïîñëå óáèéñòâà ýêçàðõà Ãðóçèè Íèêîíà (28 ìàÿ 1908ã.) âëàñòè íà÷àëèòðàâëþ ñòîðîííèêîâ àâòîêåôàëèè, îáúÿâëåííûõ âëàñòÿìè«èíòåëåêòóàëüíûìè âèíîâíèêàìè» â ñîâåðøåííîì òåððîðèñòè÷åñêîìàêòå. Ñðåäè «âèíîâíèêîâ» íàçûâàëîñü èìÿ è àðõèìàíäðèòà Àìâðîñèÿ.Íà îñíîâå äîêëàäà ïðèñëàííîé èç Ïåòåðáóðãà ñïåöèàëüíîé êîìèññèè(ïðåäñåäàòåëü Â.ßöêåâè÷), 22 äåêàáðÿ 1908 Ñâ. Ñèíîä ïðèíÿë ðåøåíèåîá îñâîáîæäåíèè Àìâðîñèÿ Õåëàÿ ñ çàíèìàåìûõ äîëæíîñòåé,çà÷èñëåíèè åãî â ñîñòàâ áðàòèè Ðÿçàíñêîãî Òðîèöêîãî ìîíàñòûðÿ ïîäíàáëþäåíèåì åïèñêîïà Ðÿçàíñêîãî Íèêîäèìà è ñ çàïðåùåíèåìñâÿùåííîñëóæåíèÿ (Àðõèâ Ïàòðèàðõàòà Ãðóçèè, îï. 2, ä. 539, ë. 143).Îêîëî ãîäà ïðîâåë îí â Ðÿçàíñêîì ìîíàñòûðå. Ñëåäñòâåííàÿ êîìèññèÿïîä ðóêîâîäñòâîì ìèíèñòðà þñòèöèè È.Øåãëîâèòîâà íå ïîäòâåðäèëàâèíîâíîñòü àðõèìàíäðèòà Àìâðîñèÿ.  êîíöå 1909 ãîäà îí áûëðåàáèëèòèðîâàí, íî áåç ïðàâà âîçâðàùåíèÿ íà ðîäèíó. Ïî óêàçó Ñâ. Ñèíîäàîò 4 ôåâðàëÿ 1910ã. Àìâðîñèé Õåëàÿ íàçíà÷àåòñÿ íàñòîÿòåëåìÑòàðîðóññêîãî Ïðåîáðàæåíñêîãî ìîíàñòûðÿ, à 24 äåêàáðÿ òîãî æå ãîäà- áëàãî÷èííûì ìîíàñòûðåé Íîâãîðîäñêîé åïàðõèè. Õðàíÿøèåñÿ âÍàöèîíàëüíîì Öåíòðå ðóêîïèñåé Ãðóçèè áîëåå äâóõñîò ïðîïîâåäåé èðå÷åé, ïðîèçíåñåííûõ îòöîì Àìâðîñèåì â Ñòàðîðóññêîì è äðóãèõìîíàñòûðÿõ, äàþò ïðåäñòàâëåíèå î åãî ñëóæáå â Íîâãîðîäñêîé åïàðõèè.

    Íàõîäÿñü âíå ñâîåé Ðîäèíû, àðõèìàíäðèò Àìâðîñèé ìíîãîâíèìàíèÿ óäåëÿë ïðîáëåìàì Ãðóçèè.  1912-1917 ãîäàõ â ãàçåòå«Ïåòðîãðàäñêèå Âåäîìîñòè» îïóáëèêîâàë 12 äîâîëüíî îñòðûõïóáëèöèñòè÷åñêèõ è íàó÷íî-ïóáëèöèñòè÷åñêèõ ñòàòåé, ïîñâÿùåííûõîáñòàíîâêå â Ñóõóìñêîé åïàðõèè, âîïðîñàì äóõîâíîãî îáðàçîâàíèÿ âÃðóçèè, âîññòàíîâëåíèÿ àâòîêåôàëèè Ãðóçèíñêîé Öåðêâè (Äæ.Ãàìàõàðèÿ. Ñâ. Èñïîâåäíèê Àìâðîñèé. Ê 150 ëåòèþ, II ÷àñòü;Ä.Äàðñàëèÿ. Íåèçâåñòíûå ïèñüìà Ñâ. Èñïîâåäíèêà Àìâðîñèÿ î

  • 32

    äóõîâíîì îáðàçîâàíèè â Ãðóçèè. - Âåñòè Ïàòðèàðõàòà, 2011, ¹12, ñ. 8-12. Íà ãðóç. ÿç.). Ñòàòüè, îïóáëèêîâàííûå â àïðåëå è äåêàáðå 1913ãîäà â Òáèëèññêîé ãàçåòå «Çàêàâêàçüå» («Æåëàòåëüíî ëè îáðàùåíèåÈëîðñêîé öåðêâè â Ðóññêèé æåíñêèé ìîíàñòûðü» è «Ïî ïîâîäóïðåâðàùåíèÿ Èëîðñêîãî õðàìà â ðóññêèé æåíñêèé ìîíàñòûðü»),ïðåäîòâðàòèëè ïðåâðàùåíèå Èëîðñêîé Ñâ. Ãåîðãèåâñêîé Öåðêâè âðóññêèé æåíñêèé ìîíàñòûðü (Ñâ. Èñïîâåäíèê Àìâðîñèé è Àáõàçèÿ, ñ.492-547).

    Ôåâðàëüñêàÿ (1917 ãîäà) äåìîêðàòè÷åñêàÿ ðåâîëþöèÿ â Ðîññèèïîçâîëèëà Àìâðîñèþ Õåëàÿ âåðíóòñüÿ íà ðîäèíó. Îí ó÷àñòâîâàë â ðàáîòåâðåìåííîãî ïðàâëåíèÿ Ãðóçèíñêîé Öåðêâè, âîñòàíîâèâøåé àâòîêåôàëèþ12 (25) ìàðòà 1917 ãîäà. Ëåòîì òîãî æå ãîäà àðõèìàíäðèò Àìðîñèé âñîñòàâå äåëåãàöèè Ãðóçèíñêîé Öåðêâè âåë ïåðåãîâîðû â Ïåòðîãðàäå ñïðåäñòàâèòåëÿìè Âðåìåííîãî Ïðàâèòåëüñòâà è Ñâ. Ñèíîäà. Îêîí÷àòåëüíîâåðíóâøèñü â Òáèëèñè (àâãóñò 1917ã.), îí ó÷àñòâîâàë â ïîäãîòîâêå IÂñåãðóçèíñêîãî Öåðêîâíîãî Ñîáîðà, ñîñòîÿâøåãîñÿ 8-17 ñåíòÿáðÿ 1917ã.Êàòîëèêîñîì-Ïàòðèàðõîì Âñåÿ Ãðóçèè Ñîáîð èçáðàë Êèðèîíà II. 2 (15)îêòÿáðÿ 1917 ã. Åãî Ñâÿòåéøåñòâî ðóêîïîëîæèë àðõèìàíäðèòà Àìâðîñèÿ×êîíäèäñêèì åïèñêîïîì ñ âîçâåäåíèåì â ñàí ìèòðîïîëèòà. Ïîñêîëüêó ê×êîíäèäñêîé åïàðõèè áûëà âðåìåííî ïðèïèñàíà ó÷ðåæäåííàÿ I ÑîáîðîìÖõóì-Áåäèéñêàÿ åïàðõèÿ (Àáõàçèÿ), ìèòðîïîëèò Àìâðîñèé ôàêòè÷åñêèðóêîâîäèë äâóìÿ êàôåäðàìè. Âàæíåéøåé åãî çàñëóãîé ÿâëÿåòñÿïîñòåïåííîå âîññòàíîâëåíèå öåðêîâíîé þðèñäèêöèè íà Àáõàçèþ.×ðåçâû÷àéíûé ñúåçä äóõîâåíñòâà è ìèðÿí Àáõàçèè 7 îêòÿáðÿ 1919ã. ïðèíÿëèñòîðè÷åñêîå ðåøåíèå î ñâîåì âñòóïëåíèè â ëîíî Öåðêâè-Ìàòåðè; Öõóì-Áåäèéñêàÿ åïàðõèÿ áûëà ïåðåèìåíîâàíà â Öõóì-Àáõàçñêóþ åïàðõèþ,êîòîðóþ âîçãëàâèë ìèòðîïîëèò Àìâðîñèé. Âåëèêè åãî çàñëóãè â ñîõðàíåíèèè óêðåïëåíèè ââåðåííîé åìó åïàðõèè (äî ëåòà 1920ã. îí ñîõðàíÿë äîëæíîñòüè ×êîíäèäñêîãî ìèòðîïîëèòà). Íåñìîòðÿ íà êðàéíóþ çàíÿòîñòü,ìèòðîïîëèò Àìâðîñèé â 1918 ãîäó îïóáëèêîâàë íàó÷íóþ ñòàòüþ ïî âåñüìààêòóàëüíîé â òî âðåìÿ òåìå «Èñòîðè÷åñêàÿ ãðàíèöà Ãðóçèè ñî ñòîðîíû×åðíîãî ìîðÿ», à â 1920 ãîäó ïîäãîòîâèë âàæíîå èññëåäîâàíèå «Áåäèÿ èÁåäèéñêèé õðàì», îñíîâíûå âûâîäû êîòîðîãî ïîíûíå ñîõðàíÿþò ñâîå

  • 33

    çíà÷åíèå (Ñâ. Èñïîâåäíèê Àìâðîñèé è Àáõàçèÿ, ñ. 589-605; 606-677). ôåâðàëå-ìàðòå 1921ã. ñîâåòñêàÿ Ðîññèÿ îêêóïèðîâàëà Ãðóçèþ,

    âêëþ÷àÿ Àáõàçèþ. Ãðóçèíñêàÿ Öåðêîâü, â òîì ÷èñëå Öõóì-Àáõàçñêàÿåïàðõèÿ îêàçàëàñü ïîä ñèëüíûì ïðåññîì àòåèñòè÷åñêîãîòåððîðèñòè÷åñêîãî áîëüøåâèñòñêîãî ðåæèìà. Äåêðåò òàê íàçûâàåìîãîðåâîëþöèîííîãî êîìèòåòà Ãðóçèè îò 15 àïðåëÿ 1921ã. ¹21 «Îá îòäåëåíèèÖåðêâè îò ãîñóäàðñòâà è øêîëû îò Öåðêâè» ëèøèë Ãðóçèíñêóþ Öåðêîâüâñÿ÷åñêèõ ïðàâ, ôàêòè÷åñêè ïîñòàâèë åå âíå çàêîíà.  ýòèõ òÿæåëûõäëÿ Öåðêâè óñëîâèÿõ ñêîðîïîñòèæíî ñêîí÷àëñÿ Êàòîëèêîñ-ÏàòðèàðõÂñåÿ Ãðóçèè Ëåîíèä (Îêðîïèðèäçå). III Âñåãðóçèíñêèé Öåðêîâíûé Ñîáîð,ñîñòîÿâøèéñÿ â Ãåëàòè 1-5 ñåíòÿáðÿ 1921 ãîäà Öõóì-Àáõàçñêîãîìèòðîïîëèòà Àìâðîñèÿ èçáðàë Êàòîëèêîñîì-Ïàòðèàðõîì Âñåÿ Ãðóçèè.Ïåðâîå æå Áîãîñëóæåíèå â ðàíãå ïåðâîèåðàðõà, ñîâåðøåííîå 18 ñåíòÿáðÿ1921ã. â Òáèëèññêîì âîåííîì ñîáîðå, îí ïîñâÿòèë ïàìÿòè ãåðîåâ,ïîãèáøèõ ïðè îêêóïàöèè Ãðóçèè â ôåâðàëå òîãî æå ãîäà, áðîñèâ òåìñàìûì âûçîâ ñîâåòñêîìó ðåæèìó. À â ñâîåé ðå÷è ïðè èíòðîíèçàöèè,ïðîèçíåñåííîé â Ìöõåòñêîì ïàòðèàðøåì õðàìå 1 (14) îêòÿáðÿ 1921ã.,îí âûðàçèë ãîòîâíîñòü îòäàòü ñâîþ æèçíü «çà áëàãî íàøåé Öåðêâè èíàöèè» (Ñâ. Èñïîâåäíèê Àìâðîñèé è Àáõàçèÿ, ñ. 328).

    Ñâÿòåéøèé è Áëàæåííåéøèé Àìâðîñèé îòêðûòî âûðàæàëíåäîâîëüñòâî àíòèíàöèîíàëüíîé è àíòèöåðêîâíîé ïîëèòèêîé âëàñòåé,èçúÿòèåì öåðêîâíûõ äðàãîöåííîñòåé, ïðåñëåäîâàíèåì äóõîâåíñòâà,ñâåðæåíèåì ãîñóäàðñòâåííîé íåçàâèñèìîñòè, íàðóøåíèåìòåððèòîðèàëüíîé öåëîñòíîñòè ñòðàíû, óíè÷òîæåíèåì äåìîêðàòè÷åñêèõèíñòèòóòîâ, äèñêðèìèíàöèåé ãðóçèíñêîãî ÿçûêà è êóëüòóðû, äðóãèìèàíòèíàðîäíûìè, àíòèãîñóäàðñòâåííûìè øàãàìè îêêóïàöèîííîãîðåæèìà.  ýòèõ óñëîâèÿõ îí, ðèñêóÿ ñîáñòâåííîé æèçíüþ, âçÿë íà ñåáÿìèññèþ íå òîëüêî äóõîâíîãî, íî è ïîëèòè÷åñêîãî ïðåäâîäèòåëÿãðóçèíñêîãî íàðîäà. Íàñòîÿùèì ãðàæäàíñêèì ïîäâèãîì ÿâëÿåòñÿîáðàùåíèå Åãî Ñâÿòåéøåñòâà ê Ãåíóýçñêîé ìåæäóíàðîäíîé êîíôåðåíöèè(10 àïðåëÿ - 19 ìàÿ 1922ã.) ñïåöèàëüíûì ìåìîðàíäóìîì. Êîðîòêî, íîÿðêî èçëîæèâ èñòîðèþ Ãðóçèè, çëîäåÿíèÿ ñîâåòñêîé Ðîññèè ïðîòèâãðóçèíñêîãî íàðîäà, Êàòîëèêîñ-Ïàòðèàðõ Àìâðîñèé ïðîñèë «êóëüòóðíîå

  • 34

    ÷åëîâå÷åñòâî», ïðåäñòàâëåííîå íà êîíôåðåíöèè, î ïîìîùè â äåîêêóïàöèèñòðàíû, ñîçäàíèè òàêîé ôîðìû åå ñîöèàëüíî-ïîëèòè÷åñêîãî óñòðîéñòâà,êîòîðàÿ ñîîòâåòñòâîâàëà áû ãðóçèíñêîé íàöèîíàëüíîé ïñèõèêå è êóëüòóðå(Ä.Ãàìàõàðèÿ. Ñâ. Èñïîâåäíèê Àìâðîñèé. Ê 150-ëåòèþ, äîê. ¹22).

    Ìåìîðàíäóì îêàçàë ñèëüíîå âïå÷àòëåíèå íà ó÷àñòíèêîâêîíôåðåíöèè è åâðîïåéñêèå ïîëèòè÷åñêèå êðóãè. Ïîñòóïîê åãîÑâÿòåéøåñòâà, êàê è ñëåäîâàëî îæèäàòü, âûçâàë ãíåâ Êðåìëÿ èìàðèîíåòî÷íîãî êîììóíèñòè÷åñêîãî ðåæèìà Ãðóçèè. Îí ñòàë ïðåäìåòîìðàññìîòðåíèÿ íà çàñåäàíèÿõ öåíòðàëüíîãî êîìèòåòà Êîìïàðòèè Ãðóçèè(30 ìàÿ è 12 èþíÿ 1922ã.), ïðèíÿâøåãî ðåøåíèÿ î íà÷àëå ñëåäñòâèÿ ïîäåëó Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà Àìâðîñèÿ. Âåäåíèå ñëåäñòâèÿ áûëîïîðó÷åíî ×ðåçâû÷àéíîé Êîìèññèè (×åêà) Ãðóçèè. Ñ 12 èþíÿ 1922ã.Êàòîëèêîñ-Ïàòðèàðõ áûë íåîäíîêðàòíî äîïðîøåí â ×åêà, à 22 èþíÿòîãî æå ãîäà åìó ïðåäúÿâèëè îáâèíåíèå â ïðåñòóïëåíèè ïðîòèâñîâåòñêîé âëàñòè, â ïðîâîêàöèè è êîíòððåâîëþöèè, ÷òî âûðàçèëîñü âïîñûëêå ìåìîðàíäóìà íà Ãåíóýçñêóþ ìåæäóíàðîäíóþ êîíôåðåíöèþ(Öåíòð. Ãîñàðõèâ Íîâåéøåé èñòîðèè Ãðóçèè, ô. 516, îï. 2, ä. 1, ë. 22).

    Íàõîäÿñü ïîä íåãëàñíûì íàäçîðîì ×åêà, Êàòîëèêîñ-Ïàòðèàðõ âñâîèõ ïðîïîâåäÿõ è âûñòóïëåíèÿõ ïðîäîëæàë êðèòèêó ñóùåñòâóþùåãîðåæèìà. Âëàñòè, ñî ñâîåé ñòîðîíû, ãîòîâèëèñü äëÿ íàíåñåíèÿ ðåøàþùåãîóäàðà ïðîòèâ Öåðêâè è äóõîâåíñòâà âî ãëàâå ñ Êàòîëèêîñîì-Ïàòðèàðõîì.20 äåêàáðÿ 1922ã. ïðåçèäèóì Öåêà Êîìïàðòèè Ãðóçèè, çàñëóøàâ äîêëàäçàìåñòèòåëÿ ïðåäñåäàòåëÿ ðåñïóáëèêàíñêîãî ×åêà Ë.Áåðèÿ, ïîðó÷èë×åêà íåìåäëåííî íà÷àòü «ïðîöåññ ïðîòèâ Àìâðîñèÿ», íàçíà÷èâ òàêîéïðîöåññ íå ïîçæå 20-õ ÷èñåë 1923 ãîäà. Ïàðòèéíûå è êîìñîìîëüñêèåîðãàíû ïðèñòóïèëè ê ïîäãîòîâêå øèðîêîìàñøòàáíîé àíòèðåëèãèîçíîéêàìïàíèè, ïðîâåäåíèþ ò.í. «êîìñîìîëüñêîãî ðîæäåâñòâà», çàòåì«Êîìñîìîëüñêîé Ïàñõè» è äðóãèõ êîùóíñòâåííûõ ìåðîïðèÿòèé(âñêðûòèå ìîãèë ñâÿòûõ, «ñóä» íàä Áîãîì è ò.ä.). Öåëü ýòîé êàìïàíèèçàêëþ÷àëàñü â ôèçè÷åñêîì è èäåéíîì ðàçãðîìå Öåðêâè è öåðêîâíîéâëàñòè âî ãëàâå ñ Êàòîëèêîñîì-Ïàòðèàðõîì. 12 ÿíâàðÿ 1923ã. ÅãîÑâÿòåéøåñòâî áûë àðåñòîâàí (íàõîäèëñÿ ïîä äîìàøíèì àðåñòîì), íà÷òî â òîò æå äåíü áûëà äàíà ñàíêöèÿ Ïðåçèäèóìà ÖÊ Êîìïàðòèè Ãðóçèè.

  • 35

    Ïîä àðåñò áûëè âçÿòû òàê æå ÷ëåíû è ñîòðóäíèêè ÊàòîëèêîññêîãîÑîâåòà. Ïðåäâàðèòåëüíîå ñëåäñòâèå âåëà ×åêà. 8 ñåíòÿáðÿ 1923ã. ×åêàïîäãîòîâèëà îáâèíèòåëüíîå çàêëþ÷åíèå è ïåðåäàëà ò.í. Âåðõîâíîìó Ñóäó,êîòîðûé òîëüêî-òîëüêî ôîðìèðîâàëñÿ íà áàçå ðåâîëþöèîííîãîòðèáóíàëà. Òîãäà æå ïðîâàëèëàñü î÷åðåäíàÿ ïîïûòêà âëàñòåé ñâåðãíóòüÊàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà ñ ïîìîùüþ «ñâîåãî» äóõîâåíñòâà.

    1 íîÿáðÿ 1923ã. ìåðîé ïðåñå÷åíèÿ äëÿ Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõàáûëî îïðåäåëåíî çàêëþ÷åíèå â ò.í. èñïðàâèòåëüíîì äîìå.Ïðåäâàäèòåëüíîå ñóäåáíîå ñëåäñòâèå âåëîñü â äåêàáðå 1923ã. èÿíâàðå 1924ã. 19 ÿíâàðÿ Âåðõîâíûé Ñóä óòâåðäèë îêîí÷àòåëüíûéâàðèàíò îáâèíèòåëüíîãî çàêëþ÷åíèÿ, à 16 ôåâðàëÿ ïðèíÿë ðåøåíèå îíà÷àëå ñóäåáíîãî ñëóøàíèÿ ñ 10 ìàðòà 1924 ãîäà.

    * * *

    Òàê íàçûâàåìûé ñóäåáíûé ïðîöåññ íàä Êàòîëèêîñîì-Ïàòðèàðõîìè äðóãèìè ÷ëåíàìè Êàòîëèêîññêîãî Ñîâåòà ïðîèñõîäèë 10-19 ìàðòà1924ã. Êðîìå îôèöèàëüíîãî ïðîòîêîëà ñóäà (õðàíèòñÿ â Öåíòð.ãîñàðõèâå íîâåéøåé èñòîðèè Ãðóçèè, ïóáëèêóåòñÿ â êíèãå: Ä.Ãàìàõàðèÿ.Ñâ. Èñïîâåäíèê Àìâðîñèé. Ê 150-ëåòèþ, äîê. ¹68), ñóùåñòâóþò åãîãàçåòíûå âåðñèé. Áåç èõ èñïîëüçîâàíèÿ íåâîçìîæíî îñìûñëåíèå èèçó÷åíèå äîëæíûì îáðàçîì òîãî ôèçè÷åñêîãî è ïñèõîëîãè÷åñêîãîòåððîðà, êîòîðûé áûë ðàçâÿçàí ïðîòèâ Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà,äóõîâåíñòâà â öåëîì.  íàñòîÿùèé ñáîðíèê âêëþ÷åíû ìàòåðèàëû,ïóáëèêîâàâøèåñÿ â îðãàíàõ ÖÊ Êîìïàðòèè Ãðóçèè «Êîìóíèñòè» è«Ðàáî÷àÿ Ïðàâäà», à òàê æå â ïðîôñîþçíîé ãàçåòå «Ìóøà»(«Ðàáî÷èé»). Îíè óäåëÿëè áîëüøîå âíèìàíèå ñóäåáíîìó ïðîöåññó. Âíèõ ïîäðîáíî îñâåùàåòñÿ íà÷àëî ïðîöåññà. Ãàç. «Êîìóíèñòè» ïîñâÿòèëåìó ïåðåäîâèöó «Ñâÿòåéøàÿ êîíòððåâîëþöèÿ íà ñêàìüå ïîäñóäèìûõ».Ñàì òåðìèí «Ñâÿòåéøàÿ êîíòððåâîëþöèÿ» ãðóçèíñêèå êîììóíèñòûïîçàèìñòâîâàëè îò ðóññêèõ îäíîïàðòèéöåâ, âåëè÷àâøèõ ýòèì òåðìèíîìÏàòðèàðõà Ìîñêîâñêîãî è Âñåÿ Ðóñè Íèêîíà è åãî ñòîðîííèêîâ.

  • 36

    Ìàòåðèàëû î ñóäå «Ðàáî÷àÿ Ïðàâäà» ïå÷àòàëà ïîä ðóáðèêîé«Ñâÿòåéøàÿ êîíòððåâîëþöèÿ ïåðåä ïðîëåòàðñêèì ñóäîì». Ïîñîîáùåíèÿì ãàçåò, ñóäåáíîå çàñåäàíèå îòêðûëîñü 10 ìàðòà 1924ã. â÷àñ äíÿ.  ñîñòàâ ñóäà âõîäèëè Ã.×õåèäçå (ïðåäñåäàòåëü),Â.Öèâöèâàäçå è Ã.Ðòâåëèäçå.  ðîëè îáâèíèòåëåé âûñòóïàëè Íèê.Îêóäæàâà, Ê.Ìà÷àâàðèàíè è À.Åðêîìàèøâèëè (ò.í. îáùåñòâåííûéîáâèíèòåëü). Çàùèòó Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà îñóùåñòâëÿëè èçâåñòíûåþðèñòû è îáùåñòâåííûå äåÿòåëè Ê.Íèíèäçå (×ëåí Ó÷ðåäèòåëüíîãîÑîáðàíèÿ Ãðóçèè â 1919-1921 ãîäàõ) è È.Áàðàòàøâèëè (÷ëåí ÏåðâîéÃîñóäàðñòâåííîé Äóìû Ðîññèè è Ó÷ðåäèòåëüíîãî Ñîáðàíèÿ Ãðóçèè).Íà ñóäå ïðèñóòñòâîâàëè ïðåäñòàâèòåëè êîììóíèñòè÷åñêîé ïðåññû,àãðåññèâíî íàñòðîåííûå êîìñîìîëüöû, ðàáîòíèêè ×åêà, ñïåöèàëüíîïðèãëàøåííûå õóäîæíèêè. Áëàãîäàðÿ ïîñëåäíèì, â ãàçåòàõ åæåäíåâíîïå÷àòàëèñü êàðèêàòóðû íà Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà, àäâîêàòîâ è äðóãèõ.

    Ðàññìîòðåíèå äåëà ïî ñóùåñòâó íà÷àëîñü 11 ìàðòà 1924ã. Êàêñîîáùàþò ãàçåòû, íè îäèí èç îáâèíÿåìûõ íå ïðèçíàâàë ñåáÿ âèíîâíûì. òîò æå äåíü ñóä äîïðîñèë Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà. Îôèöèàëüíûéïðîòîêîë äîïðîñà – áîëåå îáøèðíûé è íåñêîëüêî îòëè÷àåòñÿ îò ãàçåòíûõâåðñèé. Èìåþòñÿ íåêîòîðûå ðàçëè÷èÿ è ìåæäó ãàçåòíûìèïóáëèêàöèÿìè. Ñîâåòñêàÿ ïðåññà ïûòàëàñü óíèçèòü Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà è äðóãèõ ïîäñóäèìûõ, êîòîðûå áóäòî áû âåëè ñåáÿíåóâåðåííî, ïóòàëèñü â îòâåòàõ è ò.ä.  òî æå âðåìÿ îíà óìîë÷èâàëà îáîñòðûõ çàÿâëåíèÿõ Åãî Ñâÿòåéøåñòâà, îñîáåííî ïî âîïðîñàì, ñâÿçàííûìñ îêêóïàöèåé Ãðóçèè, óïðàçäíåíèåì åå íåçàâèñèìîñòè, ðàñ÷ëåíåíèåìñòðàíû. Îäíàêî è â ãàçåòíûõ âåðñèÿõ âñòðå÷àþòñÿ òàêèå ïîäðîáíîñòèäîïðîñîâ ïîäñóäèìûõ, êîòîðûå íå îòðàæåíû â îôèöèàëüíîì ïðîòîêîëå.

    Ïðîòîêîëû äîïðîñîâ – ëèøü ìàëàÿ ÷àñòü ìàòåðèàëîâ î ñóäå,ïóáëèêîâàâøèõñÿ â ãàçåòàõ. Î ñóùíîñòè ñîâåòñêîãî ïðàâîñóäèÿóêàçûâàåò âðàæäåáíîå îòíîøåíèå ê àäâîêàòàì, ïîñòîÿííàÿ òðàâëÿèõ ñ ïîìîùüþ ïðåññû. Ãàçåòû ïóáëèêîâàëè ìíîãî÷èñëåííûåðåçîëþöèè «òðóäîâûõ êîëëåêòèâîâ» ñ òðåáîâàíèåì ñóðîâîãîíàêàçàíèÿ êàê Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà, òàê è àäâîêàòîâ, îñìåëèâøèõñÿçàùèùàòü «âðàãîâ íàðîäà». Ýòè ðåçîëþöèè ïðåæäå âñåãî îòðàæàëè

  • 37

    ïîçèöèþ âëàñòåé, à íå ðàáî÷èõ. Âî ìíîãèõ ïóáëèêàöèÿõ îñâåùåíààíòèðåëèãèîçíàÿ ïîëèòèêà ñîâåòñêîé âëàñòè.

    Ðå÷è îáâèíèòåëåé íà ñóäå, îïóáëèêîâàííûå â ãàçåòàõ, ïîëíåå èñîäåðæàòåëüíåå, ÷åì îôèöèàëüíûå ïðîòîêîëüíûå çàïèñè ýòèõ ðå÷åé.Âûñòóïëåíèÿ ïðîêóðîðîâ äîêàçûâàþò, ÷òî 10-19 ìàðòà 1924 ãîäà ïðîèñõîäèëíå ñóäåáíûé ïðîöåññ, à ðàñïðàâà íàä êëàññîâûìè ïðîòèâíèêàìè.«Îáùåñòâåííûé îáâèíèòåëü» À.Åðêîìàèøâèëè òàê è çàÿâèë, ÷òî «íàø ñóäêëàññîâûé», ÷òî «äóõîâåíñòâî ñòîèò ðÿäîì ñ áóðæóàçèåé ïðîòèâòðóäÿùèõñÿ» è ò.ä. (Ðàáî÷àÿ Ïðàâäà, 1924, 18 ìàðòà). Äîïîëíèòåëüíóþèíôîðìàöèþ ñîäåðæàò îïóáëèêîâàííûå â ãàçåòàõ âûñòóïëåíèÿ è àäâîêàòîâ.

    Êàê óæå îòìå÷àëîñü, íà ñóäå ïðèñóòñòâîâàëè õóäîæíèêè.Ïîäãîòîâëåííûå èì êàðèêàòóðû «óêðàøàþò» ïî÷òè âñå íîìåðà ãàçåò(êàðèêàòóðû íå ïóáëèêóþòñÿ).  íèõ ïå÷àòàëèñü òàê æå áåçäàðíûåñòèõîòâîðåíèÿ ëæåïîýòîâ ïðîòèâ äóõîâåíñòâà è àäâîêàòîâ.

    Ãàçåòû ïóáëèêóþò ðåøåíèå ñóäà, âûíåñåííûé èì ïðèãîâîð,ñòàðàþòñÿ ñ òî÷êè çðåíèÿ êîììóíèñòè÷åñêîé èäåîëîãèè ïîäûòîæèòüïðàâîâûå è ïîëèòè÷åñêèå ðåçóëüòàòû íàøóìåâøåãî ñóäåáíîãîïðîöåññà íàä äóõîâåíñòâîì âî ãëàâå ñ Êàòîëèêîñîì-ÏàòðèàðõîìÀìâðîñèåì (Ðàáî÷àÿ Ïðàâäà, 1924, 20-22 ìàðòà).

    Ïóáëèêóåìûé â íàñòîÿùåì ñáîðíèêå ìàòåðèàë ïðåññû î ñóäåáíîìïðîöåññå 10-19 ìàðòà 1924 ãîäà ÿâëÿåòñÿ âàæíûì èñòîðè÷åñêèìèñòî÷íèêîì. Îí ñîäåðæèò äîïîëíèòåëüíóþ èíôîðìàöèþ (ïîñðàâíåíèþ ñ îôèöèàëüíûì ïðîòîêîëîì) î ñóäåáíûõ çàñåäàíèÿõ;ïåðåäàåò ñîçäàííóþ íà ñóäå íåâûíîñèìóþ àòìîñôåðó ìîðàëüíîãîòåððîðà; ðàñêðûâàåò ôîðìû è ìåòîäû ïñèõîëîãè÷åñêîãî äàâëåíèÿíàä ïîäñóäèìûìè è àäâîêàòàìè; ôèêñèðóåò ÿâíî âðàæäåáíîåîòíîøåíèå âëàñòåé êàê ñ ïîäñóäèìûìè, òàê è â öåëîì ñ äóõîâåíñòâîì,öåðêâè; ðàçîáëà÷àåò êîììóíèñòè÷åñêîå ïðàâîñóäèå, ïðåäñòàâëÿâøååñîáîé îðóäèå êëàññîâîé áîðüáû è ðàñïðàâû íàä ïîëèòè÷åñêèìèïðîòèâíèêàìè; ïîêàçûâàåò áåñ÷åëîâå÷íóþ æåñòîêîñòü è äèêîñòüîêêóïàöèîííîãî ðåæèìà; âûñîêîå äîñòîéíñòâî, îáðàçîâàííîñòü,òâåðäîñòü è ñàìîîòâåðæåííîñòü Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà Àìâðîñèÿè äðóãèõ ïîäñóäèìûõ.

  • 38

    * * *

    Ïàðàëëåëüíî ñ ïðåäâîðèòåëüíûì ñëåäñòâèåì è ñóäåáíûìïðîöåññîì íàä äóõîâåíñòâîì, ïðîäîëæàâøèõñÿ áîëüøå îäíîãî ãîäà,â Ãðóçèè ðàçâåðíóëàñü íåîáóçäàííàÿ àíòèðåëèãèîçíàÿ êàìïàíèÿ. Îíàñîïðîâîæäàëàñü ôèçè÷åñêèì ðàçðóøåíèåì öåðêâåé è ìîíàñòûðåé, âëó÷øåì ñëó÷àå ïðåâðàùåíèåì èõ â êóëüòóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêèåó÷ðåæäåíèÿ (ñåëüñêèå øêîëû, êëóáû, ÷èòàëüíû è ò.ä.). Íà III ñúåçäåêîìïàðòèè Ãðóçèè (6-11 ìàÿ 1924ã.) ñ ãîðäîñòüþ îòìå÷àëîñü, ÷òîçàêðûòî äî 1500 öåðêâåé è ìîíàñòûðåé. Ïîñëå âñåíàðîäíîãîàíòèñîâåòñêîãî âîññòàíèÿ â àâãóñòå 1924 ãîäà, â õîäå êîòîðîãîîò÷åòëèâî ïðîÿâèëîñü íåäîâîëüñòâî íàñåëåíèÿ è àíòèðåëèãèîçíîéïîëèòèêîé âëàñòåé, êîììóíèñòè÷åñêèé ðåæèì íåñêîëüêî îñëàáèëàãðåññèâíîñòü öåðêîâíîé ïîëèòèêè. Çà êîðîòêîå âðåìÿ âíîâüîòêðûëèñü äî òûñÿ÷è öåðêâåé. Èçìåíèëàñü ëèøü òàêòèêà, ñìûñëêîòîðîé çàêëþ÷àëàñü â óíè÷òîæåíèè ðåëèãèè íå ïóòåì ìàññîâîãîçàêðûòèÿ öåðêâåé, à èñêîðåíåíèÿ â íàñåëåíèè ðåëèãèîçíûõ ÷óâñòâ.

     ðàìêàõ ýòîé òàêòèêè âîçíèê âîïðîñ î äîñðî÷íîì îñâîáîæäåíèèÊàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà Àìâðîñèÿ.  îêòÿáðå 1924ã. ñ ïîìîùüþ«ñâîåãî» äóõîâåíñòâà âëàñòè ïîñòàðàëèñü ïîëó÷èòü îò ÅãîÑâÿòåéøåñòâà äîëãîæäàííîå ðàñêàÿíèå. Íà ñîîòâåòñòâóþùèåîáðàùåíèÿ ìèòðîïîëèòà Õðèñòîôîðà (Öèöêèøâèëè), åï. Äàâèäà(Êà÷àõèäçå) è äðóãèõ îò 7 è 16 îêòÿáðÿ 1924 ãîäà Êàòîëèêîñ-Ïàòðèàðõîòâåòèë ðåøèòåëüíûì îòêàçîì è âíîâü ïîäòâåðäèë, ÷òî âèíîâíûìñåáÿ íå ÷óâñòâóåò.

    Íåñìîòðÿ íà ýòî, III âûåçäíàÿ ñåññèÿ ÖÈÊ ÑÑÑÐ âòîðîãî ñîçûâà,ñîñòîÿâøàÿñÿ â Òáèëèñè 3-7 ìàðòà 1925 ãîäà, ïðèíÿëà ðåøåíèå îáîáúÿâëåíèè àìíèñòèè íà òåððèòîðèè Çàêàâêàçñêîé Ôåäåðàöèè. Íàåãî îñíîâå, Êàòîëèêîñ-Ïàòðèàðõ Àìâðîñèé 10 ìàðòà òîãî æå ãîäàáûë äîñðî÷íî îñâîáîæäåí. Âñêîðå îí ïðèñòóïèë ê èñïîëíåíèþ ñâîèõîáÿçàííîñòåé. Ãðóçèíñêàÿ Öåðêîâü ñòàëà ñïëî÷èâàòüñÿ âîêðóã ñâîåãîÏàòðèàðõà-ìó÷åíèêà, àâòîðèòåò êîòîðîãî íåèçìåðèìî âîçðîñ.Öåðêîâü óêðåïèëàñü îðãàíèçàöèîííî, âîçíèêëè íîâûå êàôåäðû. Áûëà

  • 39

    ââåäåíà äîëæíîñòü ïîñòîÿííîãî ìåñòîáëþñòèòåëÿ Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà; 1 íîÿáðÿ 1925 ãîäà åå çàíÿë ìèòðîïîëèò Êàëèñòðàò(Öèíöàäçå). Ââèäó óõóäøåíèÿ çäîðîâüÿ Êàòîëèêîñà-Ïàòðèàðõà ðîëüè âëèÿíèå ìåñòîáëþñòèòåëÿ ñèëüíî âîçðîñëî, à ïðîïðàâèòåëüñòâåííàÿöåðêîâíàÿ îïïîçèöèÿ ïîòåðïåëà êðàõ.

    Òàêîå ðàçâèòèå ñîáûòèé íå âõîäèëî â èíòåðåñû è ïëàíû âëàñòåé.×åêà Ãðóçèè, ëè÷íî åå íîâûé ïðåäñåäàòåëü Ë.Áåðèÿ ðàçðàáîòàë èîñóùåñòâèë ïëàí îñëàáëåíèÿ «ðåàêöèîííîãî» äóõîâåíñòâà âî ãëàâå ñÊàòîëèêîñîì-Ïàòðèàðõîì è åãî ïîñòåïåííîé çàìåíû «ïðîãðåññèâíûì»(ïðîïðàâèòåëüñòâåííûì) äóõîâåíñòâîì (Äæ.Ãàìàõàðèÿ. Ñâ.Èñïîâåäåíèê Àìâðîñèé. Ê 150-ëåòèþ, äîê. ¹79). 24-25 äåêàáðÿ 1926ãîäà âëàñòè îðãàíèçîâàëè â Êóòàèñè íåçàêîííîå ñîáðàíèå äóõîâåíñòâà.Îíî ïðèíÿëî ðåøåíèå î ðîñïóñêå Êàòîëèêîññêîãî Ñîâåòà è ó÷ðåæäåíèèâðåìåííîãî öåðêîâíîãî óïðàâëåíèÿ, êóäà âîøëè òîëüêî ïðåäñòàâèòåëè«ïðîãðåññèâíîãî» äóõîâåíñòâà.  öåëÿõ ñîõðàíåíèÿ åäèíñòâà Öåðêâè,Êàòîëèêîñ-Ïàòðèàðõ âûíóæäåí áûë ñîãëàñèòüñÿ íà ñîòðóäíè÷åñòâîñî âðåìåííûì óïðàâëåíèåì, êîòîðîå ïîñòåïåííî ïðèáèðàëà âëàñòü êðóêàì. Ñòîðîííèêè æå Åãî Ñâÿòåéøåñòâà, â òîì ÷èñëå îñâîáîæäåííûéîò âñåõ äîëæíîñòåé ìèòðîïîëèò Êàëèñòðàò, îòîøëè íà âòîðîé ïëàí.

     ýòî ñëîæíîå äëÿ Ãðóçèíñêîé Öåðêâè âðåìÿ ïðîèçîøëî âàæíîåñîáûòèå â åå æèçíè. 8 ôåâðàëÿ 1927 ãîäà Ñâÿùåííûé Ñèíîä ÐóññêîéÏðàâîñëàâíîé Öåðêâè ïðèçíàë òåððèòîðèàëüíóþ àâòîêåôàëèþ�