arasrulyofili osteogenezi - moh.gov.ge · labirintis deformacias aqvs adgili. rig semtxvevebsi...
TRANSCRIPT
arasrulyofili osteogenezi
klinikuri praqtikis erovnuli rekomendacia
(gaidlaini)
2
klinikuri praqtikis erovnuli rekomendacia (gaidlaini)
`arasrulyofili osteogenezi~ miRebulia klinikuri praqtikis
erovnuli rekomendaciebis (gaidlainebi) da daavadebaTa marTvis
saxelmwifo standartebis (protokolebi) SemuSavebis, Sefasebis
da danergvis erovnuli sabWos 2008 wlis 5 noembris #1 sxdomaze
da damtkicebulia saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da
socialuri dacvis ministris 2008 wlis 18 dekembris # 279/o
brZanebiT.
3
arasrulyofili osteogenezi
1. daavadebis definicia, sinonimebi, klasifikacia da terminologia
arasrulyofili osteogenezi (osteogenesis imperfecta - OI) SemaerTebeli
qsovilis memkvidreobiTi daavadebaa, romlis klinikur suraTSi wamyvania
xSiri motexilobebi, romelTac, rogorc wesi, raime cxadi uSualo mizezi
ar aqvs da arc gareSe Zalis moqmedebiT warmoebs (ris gamoc daavadebul
bavSvebs SuSis bavSvebs uwodeben). Zvlebis xSiri motexiloba da am
daavadebisaTvis damaxasiaTebeli araidentificirebuli meqanizmebi, iwvevs
sayrden-mamoZravebeli sistemis deformaciebs da funqciur SezRudvebs.
sazogadod arasrulyofili osteogenezi gamoxatul invalidobasTan aris
dakavSirebuli. igi iSviaT daavadebaTa ricxvs miekuTvneba.
jandacvis saerTaSoriso organizaciis mier arasrulyofili osteogenezi
erT-erT umZimes daavadebad aris miCneuli. daavadebis naadrevi diagnostikis
da efeqturi mkurnalobis mizniT aucilebelia saTanado diagnostikuri
kompleqsuri RonisZiebebis Catareba, gansakuTrebiT mosaxleobis im
jgufebSi, romlebic “risk-kontigentad” iTvlebian. umravles SemTxvevaSi
daavadeba dakavSirebulia Sromis da sakuTari Tavis movlis uunarobasTan.
am mZime daavadebis gavlena bavSvis organizmze, sicocxlis xarisxze da mis
sulier komfortze katastrofulia, amasTanave es gavlena ar Semoifargleba
mxolod avadmyofiT, igi vrceldeba avadmyofis ojaxze da mTlianad
sazogadoebazec.
literaturaSi es daavadeba cnobili iyo sxvadasxva saxelwodebiT:
- Tandayolili raqiti;
- fsevdoraqiti;
- muclad yofnis periodis raqiti (Lusitan); - Tandayolili osteomalacia (Caniggia,Ekman); - guves sindromi ( Hoeve); - dispalasia periostalis (Porax, Durante); - aplasia periostalis (Muller); - aplasia ossea microplastica (Reсklinghausen); - osteogenesis congenita (Kundrat); - osteomalacia congenita (Jurgens); - dausrulebeli osteogenezi;
- arasruli osteogenezi.
dReisaTvis es daavadeba warmoadgens arasrulyofil osteogenezs, romelic
sazogadoebaSi cnobilia ZiriTadad `SuSis bavSvebis~ saxeliT.
1906 wels luzerma arasrulyofili osteogenezis ori forma gamoyo:
Tandayolili - osteogenesis imperfecta congenita da mogvianebiTi - osteogenesis imperfecta tarda - formebi. es klasifikacia arsebobda mravali aTwleulis
ganmavlobaSi, romelic efuZneboda pacientis pirveli motexilobis
ganviTarebis asaks.
1979 wels avstralielma genetikosma prof. David Sillence-ma da Tanaavtorebma
es klasikuri dayofa Secvales axali klasifikaciiT, romelic 4 tips
moicavs. es klasifikacia romelic ukve orjer gadamuSavda (Sillence,1981; Sillence da Tanaavt. 1984), efuZneba genetikur tips, motexilobaTa sixSires,
4
sklerebis fers, kbilebis mdgomareobas da klinikuri ganviTarebis
prognozs.
bolo dros aRweres kidev arasrulyofili osteogenezisO(OI-s) sami tipi V,
VI daVII.
klinikuri da genetikuri gamovlinebis mxriv variaciebis mravalferovnebis
gamo, zogierT SemTxvevaSi, romelime tipisadmi zusti mikuTvneba ver
xerxdeba.
Cven vixelmZRvaneleT Tanamedrove klasifikaciiT Sillence-s mixedviT:
5
2. epidemiologia
Harmut Stoss-is monacemebiT yovel 100 000 mosaxleze daaxloebiT 4-7 SemTxveva
modis.
Sillence-is mixedviT sxvadasxva tipis arasrulyofili osteogeneziT
daavadebulTa sixSire cvalebadobs: ase - pirveli tipisaTvis 1\30 000-ze,
maSin rodesac meore tipis SemTxvevebi 1\62 000. dReisaTvis mesame da meoTxe
tipebis arasrulyofili osteogeneziT daavadebulTa zusti sixSire
ucnobia.
H.W. Lehman –is da M. Herbold-is monacemebiT yovel 10 000 mosaxleze erTi
SemTxveva modis. vinaidan arasrulyofili osteogenezis msubuqi formebi
xSirad cxovrebis gviandel etapze diagnostirdeba an saerTodac ver
dgindeba, realuri cifri kidev ufro maRalia.
zogierTi avtoris monacemebiT es daavadeba mamrobiTi sqesis
warmomadgemlebSi ufro xSiria, vidre mdedrobiTis (Friant, В.Чаклин). magram, mecnierTa didi nawili miuTiTebs, rom daavadebis ganviTareba ar aris
damokidebuli sqesze.
aSS registrirebulia 50 000 daavadebuli, germaniaSi ki – 5000-mde.
arasrulyofili osteogeneziT daavadebulTa daxmarebis asociacias `SuSis
bavSvebi~, registrirebuli yavs 70-mde daavadebuli, romelTa 90% q.
Tbilisis mosaxlea. samwuxarod saqarTvelos masStabiT sxva statistikuri
monacemebi ar arsebobs.
3. etiopaTogenezi
arasrulyofili osteogenezi ganpirobebulia I tipis kolagenis
masinTezirebeli 2 genidan erT-erTis mutaciiT, romlis damemkvidreba
xdeba rogorc autosomur–dominanturi, aseve autosomur-recesiuli
meqanizmebiT, an spontanur mutacias aqvs adgili. radgan am daavadebisaTvis
damaxasiaTebelia defeqturi kolagenis biosinTezi, amitom am bavSvebSi
osteoblastebi warmoqmnian ufro naklebi raodenobiT ujredebs vidre es
saWiroa Zvlovani qsovilis formirebisaTvis. amgvarad, Bbalansi Zvlis
Sewovasa da formirebas Soris mimarTulia Zvlis rezorbciisaken.
daavadebas safuZvlad udevs I tipis kolagenis masinTezirebeli ori genidan
erT-erTis autosomur-dominanturi mutacia. aRwerilia daaxloebiT asi
gansxvavebuli mutacia. SemTxvevaTa umravlesobaSi adgili aqvs fuZeTa
bunebrivi Tanmimdevrobis cvlilebas wertilovani mutaciis saxiT, Tumca ki,
zogjer delecia aRiniSneba (Robert Lindsay 2002).
arasrulyofili osteogenezis genetika da I tipis kolagenis bioqimiuri
anomaliebi, romlebic dakavSirebulni arian motexilobebis riskTan,
TandaTan ufro metad gasagebi xdeba, Tumca daavadebis metaboluri Sedegebi
ConCxze, iseve rogorc motexilobis ganviTarebis riski jer kidev cudadaa
Seswavlili, bavSvevSi ConCxis homeostazis Sefasebis sirTulis gamo.
mutaciis Sedegi damokidebulia aminomJavebis cvlilebebis saxeze. Secvlili
aminomJavebis ricxvsa da molekulaSi cvlilebebis lokalizaciaze. Tu
mutaciis Sedegad geni wakiTxvas aRar eqvemdebareba, anda Sesabamisi alfa-
jaWvi imdenad icvleba, rom spiralis ageba ukve SeuZlebeli xdeba, maSin
vRebulobT nulovan alels. klinikurad ki daavdeba msubuqad mimdinareobs.
6
I tipis kolageni raodenobrivad naxevrad Tu aris Semcirebuli, magram
funqciurad intaqturi cilaa da Tu spiralSi mainc xdeba defeqturi alfa-
jaWvis CarTva, daavadeba vlindeba msubuqidan letalur formamde.
I tipis arasrulyofili osteogenezis dros kolageni normaluria, magram
normaluri raodenobis mxolod 50% sinTezirdeba, maSin rodesac II, III da
IV tipis SemTxvevaSi sinTezirebuli kolageni struqturulad
aranormaluria da molekuluri defeqti aqvs (2, 10 sarw .II done).
bolo dros aRmoCenil V da VI tipis arasrulyofili osteogenezis
SemTxvevaSi ar aqvs adgili im genebis mutacias, romlebic akodireben
pirveli tipis kolagens. es sakiTxi, rogorc sxva mravali am daavdebis
Sesaxeb, jer kidev Semdgom kvlevebs saWiroebs.
rogorc Sedegi defeqturi kolagenis biosinTezisa, osteoblastebi
arasrulyofili osteogenezis mqone bavSvebSi warmoqmnian ufro naklebi
raodenobis Zvals vidre saWiroa. balansi Zvlis gawovasa da formirebas
Soris, romelic normalur bavSvebSi mimarTulia Zvlis gasqelebisaken da
trabekulebis ganmtkicebisaken, daavadebis SemTxvevaSi mimarTulia Zvlis
rezorbciisaken.
arasrulyofili osteogenezis dros adgili aqvs defeqturi kolagenis
biosinTezs, am bavSvebSi osteoblastebi warmoqmnian ufro naklebi
raodenobiT ujredebs vidre es saWiroa Zvlovani qsovilis formirebisaTvis.
amgvarad, Bbalansi Zvlis Sewovasa da formirebas Soris, romelic janmrTel
bavSvebSi mimarTulia Zvlis gasqelebisa da trabekulebis ganmtkicebisaken,
daavadebis SemTxvevaSi mimarTulia Zvlis rezorbciisaken. Txeli pirveladi
trabekulebi scildebian erTmaneTs kolagenis defeqtis gamo, isini agreTve
midrekilni arian mikrodazianebebisaken, es ukanaskneli remodelirebis
samizneebia, rac iwvevs pirveladi trabekulebis eliminaciasa da Zvlis
dasustebas. amgvarad, arasrulyofili osteogeneziT daavadebul bavSvebs
aqvT patara Txeli Zvlebi, mcire raodenobis trabekulebiT, Txeli
kortikaluri SriT da remodelirebis maRali tempiT, rasac mivyavarT
motexilobebisa da deformaciebis ganviTarebamde.
Zvlovani matriqsis arasrulfasovneba da xangrZlivi hipodinamia iwvevs
osteoporozs, romelic droTa ganmavlobaSi ufro Rrmavdeba da amwvavebs
klinikur mimdinareobas.
4. klinikuri simptomatika
arasrulyofili osteogenezis klinikuri suraTi metad variabeluria da
gansxvavdeba tipebis mixedviT. ganmeorebadi da mravlobiTi motexilobebi,
romelTac sul mciredi travmac ki iwvevs, am daavadebis damaxasiaTebeli
niSania. gamovlinebis speqtri meryeobs nayofis saSvilosnosSida
sikvdilidan minimalur klinikur niSnebamde, romelTac daavadebas verc
vuwodebT. Zalin mZime SemTxvevebSi, rogoricaa am daavadebis meore tipi,
mravlobiTi motexilobebi viTardeba ukve saSvilosnos SigniT.
arasrulyofili osteogenezis es tipi letaluri formaa.
pirveli tipi SesaZloa imdenad msubuqi iyos, rom verc ki moxdes daavadebis
diagnostika. mesame da meoTxe tipebis klinikuri suraTis gamovlinebis
simZime pirvel da meore tipebs Sorisaa.
7
daavadebis sami klasikuri simptomia: susti da advilad msxvrevadi Zvlebi,
smenis TandaTanobiTi dakargva da Tvalis skleris cisferi feri (`lurji
sklerebi~). gasaTvaliswinebelia, rom yvela pacients SesaZloa ar
aReniSnebodes samive simptomi erTad, magram Zvlebis sisuste yvelasaTvis
damaxasiaTebelia.
umravles SemTxvevaSi damaxasiaTebelia motexilobis dros mcire tkivili,
amitom motexiloba SeiZleba SeumCnevelic darCes. yvelaze xSirad xdeba
qvemo kidurebis motexilobebi. motexili Zvlebis konsolidacia xdeba ufro
swrafad, vidre janmrTel ZvalSi (Виноградова). М. Обакевич-isa da В.Н. Блохин-is monacemebiT ki Zvlebis konsolidacia gvian vadebSi xdeba. sxva mecnierebi
ki miuTiTeben, rom motexili Zvlebis Sezrda normalur vadebSi xdeba.
motexili Zvlebis konsolidacia normalurad mimdinareobs da korZi
normalurad gamoiyureba, magram gardaqmna Camoyalibebul firfitovan Zvlad
ar xdeba, ris gamoc lulovani Zvlis xelaxali motexilobebis ganviTarebis
didi albaTobaa. zogjer motexiloba ganikurneba hiperplaziuri korZis
warmoqmniT. sazogadod, rac ufro adre iwyeba motexilobebi, miT ufro
mZimed mimdinareobs daavadeba.
motexilobaTa sixSire sxvadasxvaa da meryeobs erTidan aseulebamde. am
daavadebis dros icvleba ara mxolod Zvlovani qsovili aramed yvela saxis
SemaerTebeli qsovili met-naklebad. motexilobebis garda am
paTologiisaTvis damaxasiaTebelia:
arasrulyofili osteogenezis klinikuri niSnebi
• xSiri motexilobebi (minimaluri travmisas);
• zemo da qvemo kidurebis, aseve xerxemlis deformacia
(skoliozi an kifozi);
• Tavis qalas deformacia;
• samkuTxa saxe;
• zrdaSi CamorCena;
• saxsrebis iogovani aparatis sisuste;
• Cveuli amovardnilobebi;
• kanqveSa sisxlCaqcevebi;
• cisferi sklerebi;
• smenis daqveiTeba da dakargva;
• kbilebis deformacia da cveTa;
• gulis ukmarisoba;
• guneba-ganwyobilebis labiloba;
• gaZlierebuli daRliloba;
• oflianoba;
• SeiZleba gamoiwvios invalidoba, yavarjnebis an invalidis
savarZlis gamoyeneba.
8
xazi unda gaesvas im garemoebas, rom yvela simptomis gamovlena ar aris
aucilebeli. OI-is axasiaTebs individualuri gamovlineba. mraval adamianSi
OI gamovlindeba mxolod ramodenime simptomiT.
OI –s pirveladi diagnostika /jandacvis pirveladi rgolis med-personalisTvis/
klinikuri
niSnebi
specialistTan diagnozis
dasazusteblad (jandacvis
meoradi rgoli - stacionari)
genetikuri ganwyoba anamnezSi,
OI-s arseboba
mrav.
motexil
cisferi
sklera
zrdaSi
CamorCena
deformaci
ebi
OI –s saeWvo diagnozis arseboba
rentgenologiuri
kvleva
laboratoriuli
kvlva
Cveuli
amovardni
lobebi
smenis
daqveiTeba
an
dakargva
gulis
ukmarisoba
oflianoba
kbilebis
deformacia
da cveTa
saxsrebis
iogovani
aparatis
sisuste
Cveuli
amovardnil
obebi
dakvirveba klinikur
mimdinareobaze
genetikosi
pediatri
travmatologi
orTopedi
endokrinologi
kardiologi
reabilitologi
otolaringologi
9
daavadebis Tanmxlebi garTulebebi SeiZleba iyos:
otologiuri garTulebebi:
daavadebulTa daaxloebiT naxevars smenis daqveiTeba aReniSneba. I tipis dros smenis daqveiTeba 10-20 wlis asakidan iwyeba. smenaClungobis mizezi
metwilad sasmeni Zvlebis, xSirad uzangis deformacia, motexiloba, an
fiqsaciaa, rac otosklerozisTvis aris damaxasiaTebeli. arasrulyofili
osteogenezis dros Zvlovani lokokinis TandaTanobiT atrofiasac aqvs
xolme adgili.
II da III tipis arasrulyofili osteogenezisas smenis daqveiTebis sixSire
dadgenili ar aris, IV tipis dros ki smenaClungoba pacientTa 30%-Si
aRiniSneba da ZiriTadad I tipisTvis damaxasiaTebeli darRvevebiT vlindeba.
histologiuri gamokvlevebiT, arasrulyofili osteogenezis dros smenis
aparatis Zvlovani struqturis arasakmaris osifikacias da Zvlovani
labirinTis deformacias aqvs adgili. rig SemTxvevebSi sasmen ZvlebSi
kalciumi akumulirdeba, rac Zvlebis advilad msxvrevadobas ganapirobebs.
ovalur sarkmelSi kalcitebis Calagebam uzangis fexis fiqsacia SeiZleba
ganapirobos, rac Sua yuridan SigniTa yurisaken bgeraTa gadacemas
amuxruWebs. arasrulyofili osteogenezis calkeul SemTxvevebSi
sensonervuli tipis smenis daqveiTebac aRiniSneba.
urologiuri garTulebebi:
arasrulyofili osteogenezis arsebobisas pacientebs hiperkalciuria
aReniSnebaT. magram, Tirkmlebis kenWovani daavadebebi iSviaTad viTardeba,
da Tu arsebobs isic ZiriTadad eriTrocitebis xarjze gamovlindeba.
saSarde gzebis sistemis kedlebze datvirTvasTan dakavSirebiT
ultrabgeriTi litotrifsiis gakeTeba yovelTvis ar aris naCvenebi.
SeiZleba vivaraudoT, rom defeqturi I tipis kolagenisagan Semdgari
boWkoebi kedlis daqveiTebul stabilurobas ganapirobebs. Tumca ki, zusti
monacemebi ar arsebobs.
pulmonuri garTulebebi:
gulmkerdis yafazis deformaciis gamo filtvis calkeuli ubnis ventilacia
izRudeba, viTardeba ateleqtazi, pnevmonia da bronquli xisaTvis
damaxasiaTebeli obstruqcia. calkeul SemTxvevebSi filtvis
sisxlZarRvovani kalapotis Semcirebis gamo viTardeba pulmonuri
hipertenzia, ris Sedegadac yalibdeba Cor pulmonale. ukve CvilobaSic ki,
arastabiluri kedlis mqone patara gulmkerdis yafazis gamo, romlis
sunTqviTi moZraobebic paradoqsulia, SeiZleba hipoqsemiis Setevebs hqondes
adgili (gansakuTrebiT RamiT).
kardialuri garTulebebi:
SemaerTebeli qsovilis genarlizebuli defeqtis gamo cxovrebis
ganmavlobaSi viTardeba aortis fesvis gafarToeba an gulis sarqvelebis
ukmarisoba. msubuq SemTxvevebSic ki SeiZleba ganviTardes mZime kardialuri
10
garTulebebi. pulmonuri hipertenziiT gamowveuli filtvis arteriis
sarqvlis ukmarisobas SeiZleba Tan axldes sqoliozi da morecidive
pnevmoniebi.
hiperplaziuri Zvlovani korZis Camoyalibeba:
klinikuri gamovlinebis TvalsazrisiT msubuq da saSualo simZimis
SemTxvevebSi, rodesac pacients TeTri sklerebi aqvs, zogjer swrafad
viTardeba simsivne, romelic Sedgeba umwifari Zvlis xrtilisagan da
SemaerTebeli qsovilisagan. es hiperplaziuri korZi SeiZleba Tan axldes
motexilobas an isedac ganviTardes. misi warmoqmna, agreTve SeiZleba
qirurgiulma Carevamac gamoiwvios. hiperplaziuri korZi uxSiresad grZel
lulovan Zvlebzea lokalizebuli. mkvrivi mtkivneuli simsivneebi Zlier
mxurvale da SewiTlebulia. kliniko-laboratoriulad am dros gvaqvs
leikocitozi, momatebuli eds_i, Zlier momatebuli tute fosfataza. korZis
ganviTarebam SeiZleba avadmyofis sruli imobilizacia gamoiwvios. wlebis
ganmavlobaSi xdeba Warbi qsovilis neli regresi.
5. daavadebis diferencialuri diagnozi
arasrulyofili osteogenezis dros arsebuli da misTvis damaxasiaTebeli
klinikuri niSnebis arseboba saSualebas iZleva advilad moxdes
diferencialuri diagnostika msgavsi klinikuri da laboratoriuli
niSnebis mqone sxva daavadebebTan.
arasrulyofili osteogenezis dros arasodes ar gvxvdeba
rentgenologiurad ganieri epifizaruli xazebi, romlebic damaxasiaTebelia
raqitisaTvis. aseve, kortikaluri Sre raqitis dros ganleulia
umniSvnelod, kidurebze arsebuli deformaciebi ar aris mkafiod
gamoxatuli da arsebobis SemTxvevaSi gamrudebebi gvxvdeba mxolod
frontalur sibrtyeSi. paTologiuri tipis motexilobebi iSviaTia. kefis
Zvali ki raqitis dros ufro rbilia, vidre dausrulebeli osteogenezis
dros.
arasrulyofil osteogenezTan SedarebiT osteomalacia gvxvdeba ufro
iSviaTad, ZiriTadad biWebSi. motexilobebi osteomalaciis dros TiTqmis ar
xdeba, xolo Zvlis gamrudebebi xdeba Zvlebis sirbilis gamo. avadmyofebi am
daavadebis dros adinamiurebi arian. uCivian tkivils kidurebSi msgavsad
arasrulyofili osteogenezisa.
xolo axondroplaziis dros damaxasiaTebelia mikromelia, magram ar
gvxvdeba motexilobebi, romelic damaxasiaTebelia arasrulyofili
osteogenezisaTvis. rentgenologiurad kortikaluri Sre gasqelebulia,
Zvlovani qsovili kargad aris gamoxatuli. didi mniSvneloba aqvs mtevnebis
rentgenogramebs diagnostikisaTvis, radgan axondroplaziiT daavadebulebs
aqvT mokle da ganieri falangebi. damaxasiaTebelia unagiriseburi cxviri da
saxis uxeSi nakvTebi, romelic gamorCeulad gansxvavdeba arasrulyofili
osteogenezis dros arsebuli ganleuli da nazi saxis nakvTebisa da
SedarebiT patara Tavisagan.
Tandayolili sifilisis dros motexilobebis sixSire naklebia da Zvlebis
deformaciac ar aris ise mkveTrad gamoxatuli, rogorc arasrulyofili
osteogenezis dros. damaxasiaTebelia gavrcelebuli periostaluri
11
reaqciebi. sifilisuri gumebis arsebobis dros rentgenologiurad
aRiniSneba momrgvalo feris naTeli ubnebi.
hipofosfatazia vlindeba gacilebiT gvian da damaxasiaTebelia
generalizebuli osteoporozi, qveda kidurebis, xerxemlis deformaciebi da
paTologiuri motexilobebi. daavadebebis ZiriTadi ganmasxvavebeli niSania
hipofosfataziis dros sisxlSi tutefosfatazis donis mniSvnelovani
Semcireba an sarTod ar arseboba.
marfanis sindromis dros damaxasiaTebelia araxnodaqtilia, makromakria,
Tandayolili mezodermaluri distrofia, ganviTarebis anomaliebi:
dolixocefalia prognatia; Zabriseburi an soliseburi gulmkerdi; araproporciulad
grZeli da wvrili kidurebi, TiTebi, molaylaye saxsrebi, mxedvelobis
daqveiTeba, brolebis eqtopia, miopia, sielme.
rentgenologiurad damaxasiaTebelia: Zvlis metafizebis difuzuri
osteoporozi, kortikaluri Sris ganleva, wanazardebi terfis Zvlebze.
enles-danlos sindromic genetikuri daavadebaa, romelic ganpirobebulia II
tipis kolagenis struqturis darRveviT organizmis sxvadasxva sistemaSi. igi
klinikurad gamoixateba kanis hiperelastoziT, saxsrebis dazianebiT,
molaylaye saxsrebiT da Cveuli amovardnilobebiT. rentgenologiurad
enqondraluri gaZvalebis Seneleba, Tavis qalis araswori ganviTareba,
kompaqturi Tankbilva, laviwisa da falangebis akroosteolizi, sxiv-idayvis
sinostozi, brtyel terfianoba, megaezofagusi, saylapavis divertikuli,
diafragmis Tiaqrebi.
6. gamokvlevis sqema
diagnostireba efuZneba klinikur gamovlinebebsa da funqciur gamokvlevebs.
OI-s arsebobisas (mimarTvianobis algoriTmi)
travmatologiur
-orTopediuli
klinika
anamnezi
pacientis viziti
klinikaSi yovel 6
TveSi
(aucilebelia)
Terapiuli
mkurnaloba
wonis
kontroli
bisfosfonato
Terapia
fizikaluri
kvleva
upiratesad Ca-s
Semcveli
sakvebi
samkurnalo dieta
motexilobis
arsebobisas
deformaciebis
arsebobisas
viziti
orTopedTan
dRis reJimis
optimizacia
Ca-s preparatebi
fizikuri
reabilitaciis
saWiroebis
gansazRvra
axali
klinikuri
Civilebis
gaCenis
SemTxvevaSi
damatebiTi
kvlevebis
Catareba
kompiuteruli
tomografia
gulis eleqtro da
eqokardiografia encefalografia muclis Rrus
sonografia
aucilebelia: memkvidreobiTi faqtoris gamokiTxva, sadac aucileblad unda
Sediodes kiTxvebi axlo naTesavebSi smenis daqveiTebis, motexilobebis,
arasruli denticiis, zrdaSi CamorCenis arsebobis Sesaxeb.
fizikuri gamokvleva moicavs kidurebis sigrZisa da Tavis
garSemowerilobis Sefasebas, sadac yuradReba eqceva sxeulis
proporciulobas. aRniSnuli maCvenebeli fasdeba sxeulis zeda nawilis
(Tavi, torsi, zeda kidurebi) da qveda nawilis (qveda kidurebi)
Tanafardobas. amisaTvis aucilebelia yvela nawilis segmenturi sigrZis
gazomva, raTa gamovlenil iqnas arsebuli asimetria. OI-iT daavadebulebs
umeteswilad aReniSnebaT ufro grZeli zeda kidurebi, vidre qveda kidurebi
(normasTan SedarebiT).
gulmkerdis nawili aucilebelia gamokvleuli iqnas sqoliozis, kifozis, pectus excavatum da carunatum-is arsebobaze. CvilebSi unda gaizomos
yiflibandis zoma.
radiografiuli eqspertiza unda Catardes arCeviTad ConCxis sxvadsxva
nawilze. lateraluri da antero-posteriul poziciaSi Catarebuli
gamokvlevebis dros unda yuradReba mieqces: osteoporozis, deformaciebis,
axal da Zvel motexilobebis arsebobas, metafizur naTel zonebs da
sazrdel zonebs.
pirdapir da gverdiT proeqciaSi xerxemlis gamokvlevis dros yuradReba
unda mieqces: sqoliozs, xerxemlis malebis kompresias da malTaSoris
diskebis cvlilebebs.
Tavis qalis gverdiT proeqciaSi gamokvleva aucilebelia, raTa Seswavlili
iqnas Zvlebis konsolidaciis xarisxi.
mniSvnelovania malebis sxeulis DEXA (densitometriuli kvleva ormagi
rentgeno-absorbciuli meTodiT) gamokvlevis Catareba, raTa zustad
dadgindes osteoporozis xarisxi, radgan II, III da IV tipis OI-s dros
Zvlovani matriqsis xarisxobriv defeqts aqvs adgili. aRniSnuli kvleva ki
saSualebas iZleva arapirdapiri gziT dadgindes Zvlovani qsovilis rogorc
xarisxobrivi, ise raodenobrivi cvlilebebi.
prenataluri ultrabgeriTi gamokvleva orsulobis me-18, 24-e kviraze, OI-s adreuli gamovlinebis saSualebas iZleva.
amniocenteziT SesaZlebelia dnm-is da rnm-is diagnostika, rac saSualebas
iZleva diagnozis dazustebisa.
yvela saeWvo SemTxvevaSi, rodesac ver xerxdeba diagnozis dadastureba,
aucilebelia Catardes biofsiuri kvleva. kolagenis gamokvleva da misi
histologiuri Seswavla, iZleva „kategoriuli“ diagnozis dasmis
saSualebas.
7. mkurnalobis sqema
arasrulyofili osteogenezis mkurnaloba tardeba kompleqsurad:
Terapiuli mkurnaloba, orTopediuli RonisZiebebi (konservatiuli da
qirurgiuli) da fizikuri reabilitacia.
14
gamokvlevebi Terapiis dawyebamde gamokvlevebi Terapiis Semdeg
densitometria -
rentgenografia -
dinamometria -
goniometria -
sisxlis suraTi Ca, P , kreatinini. tute fosfataza Ca, P ,
Sardi Ca, P , kreatinini Ca, P , kreatinini
Terapiuli mkurnalobisaTvis dRes-dReobiT warmatebiT gamoiyeneba
bisfosfonatebis jgufis preparatebi (1, 3-7, 14 sarw. I, II done).
Zvlovani qsovili swrafad akavebs bisfosfonatebs. intravenurad Seyvanili
dozis 20-80% koncertrirdeba Zvlis aqtiur zedapirze, xolo danarCeni
SardTan erTad gamoiyofa metabolizmis gareSe. misi gamoyofa biliaruli
sistemiT ar xdeba. peroralurad miRebuli bisfosfonatebis absorbcia
Seadgens 0,5_8% da mcirdeba saWmlis momnelebel sistemaSi sakvebis an
kalciumis arsebobis gamo, radgan isini boWaven preparats nawlavSi.
ConCxidan bisfosfonatebi gamoiyofa Zalian nela, kerZod zogierTi maTganis
naxevrad daSlis dro Seadgens daaxloebiT erT wels.
infuziis Semdeg Zvlovan qsovilSi Calagebuli bisfosfonatebi Trgunaven
Zvlis rezorbcias romelic ganpirobebulia osteoklastebiT.
meore Taobis bisfosfonatebis upiratesoba pirvel TaobebTan SedarebiT
aixsneba imiT, rom isini aaqtiureben osteoblastebis funqcionirebas.
yovelive amis Sedegad balansi Zvlis Sewovasa da formirebas Soris, anu
osteoklastebsa da osteoblastebs Soris osteoblastebis sasargeblod
gadaixreba, rac xels uwyobs Zvlovani qsovilis meti raodenobiT
warmoqmnas.
warmogidgenT arasrulyofili osteogenezis Terapiuli mkurnalobis
dReisaTvis arsebul da aprobirebul protokols. medikamenturi
mkurnalobis yvelaze efeqtur preparats warmoadgens bisfosfonatebis
jgufis warmomadgeneli pamidronati.
Terapiuli koncefcia (monrealis protokoliT)
• yoveli cikli Sedgeba pamidronatis 3 infuziisagan, romelic unda
gakeTdes zedized, 3 dRis ganmavlobaSi;
• pamidronatis piveli cikli keTdeba 3 Tvis asakSi. pirveli infuziis
dozaa – 0.25 mg/kg. xolo meorisa da mesamis – 0.5 mg/kg;
• meore da Semdgomi ciklebi sruldeba yovel 8 kviraSi erTxel, 24 Tvis
asakis miRwevamde. doza – 0.5 mg/kg, samive dRes;
• 2-dan 3-wlis asakamde: ciklis gameoreba xdeba yovel 3 TveSi erTxel.
doza – 0.75 mg/kg yovel sam dReSi erTxel;
• 3 wlis asakidan: cikli meordeba yovel oTx TveSi erTxel. doza – 1
mg/kg.
maqsimaluri doza aris 9 mg/kg weliwadSi
pamidronatis maqsimaluri doza: 60 mg/dReSi Х 3 =180 mg
15
dozirebis sqema meore da yoveli Semdgomi infuziisaTvis
(pirveli ciklis pirveli infuziisaTvis mizanSewonilia mxolod naxevari
odenobis miReba!)
bavSvis wona
kg
pamidronatis
doza
mg
0.9% Na Cl raod. romelSic unda
gaixsnas
pamidronati
ml
infuziis siCqare
(wveTebis
raodenoba
wuTSi)
3 1.5 20 5
3.5 1.8 22 5.5
4 2 25 6.5
4.5 2.3 30 7.5
5 2.5 33 8
5.5 2.8 35 9
6 3 40 10
7 3.5 45 11
8 4 50 13
9 4.5 55 14
10 5 60 15
11 5.5 70 17
12 6 75 19
13 13 80 20
infuziis periodSi:
• Zalze mniSvnelovania: infuziis xsnaris sakmarisi ganzaveba da
infuziis siCqare, rogorc cxrilSia mocemuli. zedmetma
koncentraciam nazavSi SesaZloa gamoiwvios Tirkmelebis funqciis
darRveva da infuziis maRali siCqare;
• pirveli ciklis pirveli infuziis Semdeg xSirad warmoiSoba e.w.
`reaqciis mwvave faza~, rogoricaa – sicxe, gripozuli simptomebi,
swrafi egzanTema, sunTqvis sixSiris momateba: xangrZlivoba 2 dRemde.
maRali sicxianobis dros mkurnaloba standartulia, mag:
paracetamolis sanTlebi Per Reqtum;
• hipokalcemia gansakuTrebiT xSirad gvxvdeba pirveli infuziis dros
da mis Semdeg (xSirad iwvevs saerTo kalciumis dacemas daaxloebiT
1.8-1.9 mmol-mde); amitom rekomendirebulia rZe. mxolod klinikuri
hipokalcemiis simptomatikis dros, rogoricaa kunTis tonusis
16
momateba (krunCxva) da konvulsia, aucilebelia kalciumis
substitucia. iSviaTad 1 ml 10%-iani Ca glukonati 1kg wonaze.
bisfosfonatebiT mkurnalobis optimaluri xangrZlivoba 2-3 welia.
mkurnalobis Sewyvetis Semdeg preparati kidev 2 weli kumulirdeba ZvalSi
da agrZelebs Tavis moqmedebas. swored mkurnalobis pirveli ori wlis
ganmavlobaSi klinikurad da densitometriulad vlindeba moqmedebis
maqsimaluri dadebiTi efeqti. mkurnalobis Semdgomi gagrZeleba aRar iZleva
sasurvel Sedegs da izrdeba preparatiT mkurnalobis garTulebebis gviani
gamovlenis riski. es riski ufro maRalia pamidronatis xangrZlivad
gamoyenebisas bavSvis intensiuri zrdis periodSi (pubertatuli asaki) (15, 16
sarw. II done).
aqve unda aRiniSnos, rom dadasturda faqti, rom pamidronatiT xangrZlivi
mkurnalobisas ferxdeba Zvlis konsolidacia osteotomiuri operaciebis
Semdeg (13 sarw. III done)
operaciuli mkurnalobis saWiroeba ZiriTadad vlindeba makoregirebel
operaciebSi lulovan Zvlebze, arsebuli deformaciebis gamo.
operaciuli mkurnalobis specifika da Tavisebureba mdgomareobs imaSi, rom
gamoiyeneba mxolod intramedularuli osteosinTezebi specialuri
safiqsacio saSualebebiT, yovelgvari kompresiuli firfitebisa da garegani
safiqsacio aparatebis gamoyenebis gareSe.
dReisaTvis aRniSnul daavadebas warmatebiT ikvleven da mkurnaloben
msoflios bevr ganviTarebul qveynebSi. rogoricaa: germania, kanada,
espaneTi, italia.
OI-s specifiuri klinikuri da Tvisobrivi maxasiaTeblebidan gamomdinare,
mkurnalobaSi Terapiul kursTan (bisfosfonato Terapia) erTad udidesi da
SeiZleba iTqvas gadamwyveti mniSvneloba eniWeba operaciul mkurnalobas,
riTac SesaZlebelia Tavidan iqnes acilebuli an minimumamde mainc
dayvanili am bavSvebis invalidoba (8, 17, 18 sarw. II-III done).
operaciuli mkurnalobisas gamoiyeneba ramodenime tipis Reroebi:
1. kirSner-viresis Cxirebi 2. elastiuri Reroebi (ESIN)
3. teleskopiuri Reroebi (Bailey-Dubow)
17
am safiqsacio saSualebebidan upiratesoba eniWeba teleskopiur Reroebs. is
iZleva aramarto myar fiqsacias aramed bavSvebis zrdis paralelurad
icvlis sigrZiv zomebs. ase, rom teleskopiuri Rero SesaZlebelia mozardis
sxeulSi moTavsdes xangrZlivi periodis ganmavlobaSi, ise, rom zrdis
process xeli ar SeuSalos.
warmatebiT gamoiyeneba teleskopiuri Reroebi „FASSIER-DUVAL“-is mier
mowodebuli. aRniSnul sistemas avtorebi mcire upiratesobas aniWeben sxva
teleskopiuri Reroebisagan gansxvavebiT, imis gamo rom, is orive boloTi
ixraxneba lulovani Zvlebis metafizebSi, rac Reros migrirebas TiTqmis
gamoricxavs.
18
FASSIER – DUVAL
TELESCOPIC IM SYSTEM
reabilitacias mniSvnelovani adgili ukavia arasrulyofili osteogeneziT
daavadebulTa mkurnalobaSi (9, 11 sarw. III done).
amocanebi:
• dazianebul kidurSi sisxlis mimoqcevis gaumjobeseba;
• imobilizaciisagan Tavisufal saxsrebSi moZraobis SenarCuneba;
• dazianebuli kiduris kunTebis tonusis SenarCuneba;
• yavarjnebiT gadaadgilebis swavleba TabaSiris naxveviT
imobilizaciisas (!!! – gansakuTrebuli sifrTxile);
• woliTi reJimis SemTxvevaSi (ConCxovani daWimva) profilaqtika da
brZola hipodinamiiT gamowveul adreul garTulebebTan, rogoricaa
traqeobronqiti, ateleqtazi, pnevmonia, Trombozi, nawlavebis atonia
da sxva.
19
am periodisaTvis samkurnalo fizkulturis ZiriTadi saSualebebia:
• statiuri da dinamiuri sunTqviTi varjiSebi aqcentirebuli
diafragmul sunTqvaze da gaxangrZlivebul amosunTqvaze;
• pasiuri da aqtiuri varjiSebi aradazianebuli kidurisaTvis;
• izometruli daZabvis varjiSebi (2-3 wami) aradazianebuli
kidurebisaTvis;
• ideomotoruli varjiSebi;
• damxmare saSualebebis gamoyeneba.
zemoT aRwerili Terapiuli mkurnalobis protokolis ar\ver Sesrulebis
SemTxvevaSi SesaZlebelia qvemoT moyvanili alternatiuli protokolebis
gamoyeneba
mowodebulia pamidronatiT mkurnalobis alternatiuli sqemebi:
aseve 6 wlis askis zeviT gamoiyeneba neridronati 2mg/kg intravenurad 30 wT-
is ganmavlobaSi, yovel 3 TveSi, an etidronati abebis saxiT, sxeulis wonis
Sesabamisi dozirebiT (22 - sarw. III done)
somatotropuli preparatebiT mkurnaloba grZeldeba 1 Tve. preparati
keTdeba kunTebSi, 4 erTeuli kviraSi samjer (kursze 12-15 ineqcia).
somatotropul preparatebTan erTad iniSneba antioqsidantebi, kalciumis da
fosforis marilebi, vitamini D asakis Sesabamisad, somatotropuli
preparatebis efeqtis potencirebis da mineralebis ZvalSi utilizaciis
mizniT. (21 -sarw. III done)
somatotropuli preparatebiT kursis CamTavrebis Semdeg iniSneba Zvlis
mineralizaciis stimulatorebi.
paralelurad iniSneba eleqtroforezi kalciumis marilebiT lulovan
Zvlebze, induqto- da magnitoTerapia.
pamidronatiT mkurnalobis protokoli (omaha)
► <2 wlis asaki ═0.37 mg/kg/dReSi, 3 momdevno dRe yovel 2 TveSi
► 2-3 wlis asaki ═ 0.56 mg/kg/dReSi, 3 momdevno dRe yovel 3 TveSi
► >3 wlis asaki ═0.75 mg/kg/dReSi, 3 momdevno dRe yovel 4 TveSi
4.5 mg/kg/weliwadSi
pamidronatis maqsimaluri doza:
45 mg/dReSi Х 2 =90 mg
20
8. reabilitacia / meTvalyureoba
arasrulyofili osteogeneziT daavadebuli bavSvi avadmyofobisa da
SezRuduli SesaZleblobebis arsebobis miuxedavad aucilebelia sul
moZraobaSi iyos. SiSi imisa, rom motexilobebis arsebobis sixSire
damokidebulia fizikur aqtivobaze - usafuZvloa, radgan motexilobebis
umravlesoba spontanurad viTardeba – yovelgvari Zaldatanebis gareSe. rac
ufro Zlieria kunTovani sistema Zvlis garSemo miT iSviaTad viTardeba
motexiloba.
motexilobebi, romlebic umetes wilad dabadebis Semdeg iwyeba,
ganuviTarebeli kunTovani sistema (daavadebiT ganpirobebuli da umoZraobis
xarjze) da mSoblebis SiSi, rom aqtiuri da pasiuri moZraobiT Zvlis kidev
ufro meti motexiloba gamoiwveva, arc Tu ise iSviaTad iwvevs imas, rom
arasrulyofili osteogeneziT daavadebuli Cvili bavSvebi did dros
loginSi atareben da amitom maTi normaluri, socialuri da fizikuri
ganviTareba CamorCeba:
motexilobebi hipodinamia
kunTebis sisuste fizikuri ganuviTarebloba
mSoblebis SiSi socialur ganviTarebaSi CamorCena
• SuSis bavSvebs zedmetad frTxilad ar unda movepyraT, aramed,
ramdenadac es SesaZlebelia rogorc janmrTel bavSvs ise moveqceT
da a.S.;
• maTTvis nu avirCevT viwro tansacmels. viqonioT tansacmeli
romelic advilad romelic advilad, Zaldatanebis gareSe SeiZleba
gavxadoT;
• veridoT uecar mkveTr da brunviT moZraobebs;
• ar daviWiroT xelSi bavSvi kidurebiT, aramed mis sxeulsa da Tavs
gavukeToT sayrdeni;
• rogorc ki Cvils SeeZleba moZraobis aqtiurad Sesruleba, saWiroa
amaSi xeli SevuwyoT, moZraobebi TviTon rom Seasrulos.
9. gaidlainis gadasinjvis da ganaxlebis vada
gaidlainis gadasinjvis da ganaxlebis vada sasurvelia ar aRematebodes 2
wels, radgan Zalian bevri ram arasrulyofili osteogenezis paTogenezsa
da mkurnalobaSi Seswavlis fazaSia da saWiroebs informaciis droul
moZiebasa da damuSavebas.
21
10. gaidlainis miRebis xerxi / wyaro
zemoT aRniSnuli gaidlaini damuSavda da Sejerda ZiriTadad
sazRvargareTis klinikebsa da samecniero literaturaSi moZiebuli
masalebiT (masalebs gaaCnia mtkicebulebis maRali done).
mimdinareobs kvlevebi da eqsperimentebi germaniaSi, kanadaSi, italiasa da
espaneTSi, romlebic jer ar dasrulebula.
dRes-dReobiT mowodebulia nacionaluri gaidlainebi, romlebic eyrdnoba
mimdinare kvlevebs da mudmiv ganaxlebis procesSia. (12, 19 sarw. II-III done).
11. alternatiuli gaidlaini - ar arsebobs.
12. gamoyenebuli literatura
1. Plotkin H., Rauch F., Bishop N., Monpetit K., Ruck-Gibis J., Travers R., Glorieux F.Pamidronate treatment of severe Osteogenesis Imperfecta in children under 3 years of age J Clin Endocrinol Metab 2000; 85 (5) : 1846-1850 ( sarw. I done);
2. Marlowe A. Pepin MG. Byers PH. (2002)Testing for osteogenesis imperfecta in cases of suspected non-accidental injury. Journal of Medical Genetics. 39(6):382-6. (sarw. II
done); 3. E Astrom, S Soderhall. Beneficial effect of long term intravenous bisphosphonate treatment
of osteogenesis imperfecta Arch Dis Child 2002;86:356–364 (sarw. II done; 4. Frank Rauch, Rose Travers, Horacio Plotkin, and Francis H. Glorieux .The effects of
intravenous pamidronate on the bone tissue of children and adolescents with osteogenesis imperfecta J. Clin. Invest. 110:1293–1299 (2002). (sarwm. I done);
5. Marni J. Falk, Shauna Heeger, Katherine A. Lynch, Kathleen R. DeCaro, Deborah Bohach, Karen S. Gibson and Matthew L. Warman. Intravenous Bisphosphonate Therapy in Children With Osteogenesis Imperfecta Pediatrics 2003;111;573-578 (sarw. II done);
6. Rauch F. Plotkin H. Travers R. Zeitlin L. Glorieux FH. (2003). Osteogenesis Imperfecta Types I, III, and IV: Effect of Pamidronate Therapy on Bone and Mineral Metabolism The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism 88(3):986–992 (sarw. I done);
7. Sakkers R. Kok D. Engelbert R. van Dongen A. Jansen M. Pruijs H. Verbout A. Schweitzer D. Uiterwaal C. (2004) Skeletal effects and functional outcome with olpadronate in children with osteogenesis imperfecta: a 2-year randomised placebo-controlled study.. Lancet. 363(9419):1427-31 (sarw. II done);
8. Panzica M. Garapati R. Zelle B. Krettek C. Tscherne H. Pape HC. (2004) Combination of femoral fracture treatment and corrective osteotomy in a child with osteogenesis imperfecta. Archives of Orthopaedic & Trauma Surgery. 124(5):341-5. (sarw. II done);
9. Engelbert RH. Uiterwaal CS. Gerver WJ. van der Net JJ. Pruijs HE. Helders PJ. (2004) Osteogenesis imperfecta in childhood: impairment and disability. A prospective study with 4-year follow-up. Archives of Physical Medicine & Rehabilitation. 85(5):772-8.(sarw. III done);
10. Cabral WA. Marini JC. (2004) High proportion of mutant osteoblasts is compatible with normal skeletal function in mosaic carriers of osteogenesis imperfecta. American Journal of Human Genetics. 74(4):752-60 (sarw. II done);
11. Gerber, L.H., H. Binder, J.Weintrob, D.K.Grange, J. Shapiro, W.Fromherz, R.Berry, A.Gomway, S.Nason, and J.Marini. “ Rehabilitation of Children and Infants with osteogenesis imperfecta. A program for Ambulation” Clin Orthop, no.251 (1990):254-258 (sarw. III done);
22
12. Antoniazzi F., M.Mottes, P.Fraschini, P.C.Brunelli, and L.Tato. “Osteogenesis imperfecta: PPractical Treatment Guidelines”. Paediatr Drugs2, no.6(2000):465-88 (sarw.II done);
13. Craig FJ Munns,1 Frank Rauch,1 Leonid Zeitlin,1,2 Franc.ois Fassier,3 and Francis H Glorieux. Delayed Osteotomy but Not Fracture Healing in Pediatric Osteogenesis Imperfecta Patients Receiving Pamidronate JOURNAL OF BONE AND MINERAL RESEARCH Volume 19, Number 11, 2004 August 23, 2004; doi: 10.1359/JBMR.040814 (sarw. III done);
14. Anne D Letocha, Holly L Cintas, James F Troendle, James C Reynolds,Christopher E Cann, Edith J Chernoff , Suvimol C Hill, Lynn H Gerber, and Joan C Marini. Controlled Trial of Pamidronate in Children With Types III and IV Osteogenesis Imperfecta Confirms Vertebral Gains but Not Short-Term Functional Improvement JOURNAL OF BONE AND MINERAL RESEARCH Volume 20, Number 6, 2005 January 18, pages 977-986 (sarw. II done);
15. Frank Rauch, Craig Munns, Christof Land, and Francis H. Glorieux. Pamidronate in Children and Adolescents with Osteogenesis Imperfecta: Effect of Treatment Discontinuation The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism 91(4):1268–1274 (sarw. II done);
16. Frank Rauch, Rose Travers, and Francis H. Glorieux. Pamidronate in Children with Osteogenesis Imperfecta:Histomorphometric Effects of Long-Term TherapyThe Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism 91(2):511–516 (sarw. II done);
17. Mehdi Aarabi, Frank Rauch, Reggie C. Hamdy, Francis Fassier. High Prevalence of Coxa Vara in Patients with Severe Osteogenesis imperfecta. J Pediatr Orthop, Volume 26, № 1, 24-28 Jan-Feb 2006 (sarw,III done);
18. L.Zeitlin, F. Fassier and F. Glorieux. Modern approach to children with osteogenesis imperfecta. Journal of Pediatrics Orthopedics B 2003 , 10: 77-87 (sarw, III done);
19. Engelbert R.H., H.E.Pruijs, F.A. Beemer, and P.J.Helders. „ Osteogenesis imperfecta in Childhood: Treatment Strategies“ Arch Phys Med Rehabil 79, no.12(1998):1590-4 (sarw. II done);
20. Panzica M. Garapati R. Zelle B. Krettek C. Tscherne H. Pape HC. (2004) Combination of femoral fracture treatment and corrective osteotomy in a child with osteogenesis imperfecta. Archives of Orthopaedic & Trauma Surgery. 124(5):341 (sarw.III done);
21. Noda H. Onishi H. Saitoh K. Nakajima H. (2002) Growth hormone therapy may increase fracture risk in a pubertal patient with osteogenesis imperfecta. Journal of Pediatric Endocrinology. 15(2):217-8.(saw, III done) ;
22. Adami S. Gatti D. Colapietro F. Fracassi E. Braga V. Rossini M. Tato L. (2003) Intravenous neridronate in adults with osteogenesis imperfecta. Journal of Bone & Mineral Research. 18(1):126-30 (sarw. III done).
13. avtorTa jgufi
arasrulyofili osteogeneziT daavadebulTa daxmarebis asociacia `SuSis bavSvebi~:
⇒ xaTuna saganeliZe _ medicinis mecnierebaTa doqtori, q.
Tbilisis samedicino akademia;
⇒ luxum Wanturia – travmatolog-orTopedi s.s. ,,travmatologi~;
⇒ maia kvirkvelia _ eqimi-reabilitologi.
eqspertebi:
⇒ dimitri wverava – profesori; Tbilisi samedicino akademia
23
⇒ irakli favleniSvili - profesori., Tbilisis saxelmwifo
universiteti;
⇒ saojaxo medicinis profesionalTa kavSiri _ irina qarosaniZe;
⇒ lela woworia _ saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da
socialuri dacvis saministros janmrTelobis dacvis
departamenti;
⇒ Tea TavidaSvili _ saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da
socialuri dacvis saministros janmrTelobis dacvis
departamenti.